Muzikologas Vytautas Landsbergis (1990-92, 1996-2000 m.)
Išsilavinimas: meno, muzikos ir kultūros istorikas. 1955 m. jis baigė Valstybinę konservatoriją. 1969 m. apgynė disertaciją „M.K.Čiurlionio kompozitoriaus kūryba". 1994 m. Lietuvos mokslų akademijoje apgynė habilituoto daktaro disertaciją.
Veikla prieš tampant Seimo pirmininku: 1952 m. V.Landsbergis ėmėsi pedagoginio darbo ir vertėsi juo iki 1990 m. kovo. Dėstė fortepijoną Vilniaus M.K.Čiurlionio muzikos mokykloje, Valstybinėje konservatorijoje, jos Klaipėdos fakultetuose, Vilniaus pedagoginiame institute. 1978-1990 m. dirbo Lietuvos muzikos akademijos profesoriumi.
1988 m. išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, o Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime spalio 22-23 d. – į jo Seimą bei Seimo Tarybą. 1989 m. išrinktas liaudies deputatu, o 1990 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu.
Seimo pirmininko karjera: Vytautas Landsbergis 1990 m. buvo išrinktas Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininku ir vadovavo parlamento sesijai, kurioje tą dieną buvo paskelbta atkurta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė. Pagal laikinąją Konstituciją jis tapo aukščiausiu valstybės pareigūnu.
Seimo pirmininku V.Landsbergis buvo iki 1992 m. Seimo rinkimų. Tada Seimo pirmininką skyrė rinkimus laimėjusi Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP). Tačiau V.Landsbergis iš politikos nesitraukė. 1992-1996 m. jis veikė kaip Seimo opozicijos lyderis, 1993 m. įkūrus Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partiją tapo jos pirmininku.
1996 m. jo partijai laimėjus rinkimus, V.Landsbergis vėl tapo Seimo pirmininku ir juo išliko visą Seimo kadenciją iki 2000 m. Tačiau 2000 m. konservatoriams rinkimus pralaimėjus, V.Landsbergis pasitraukė iš Seimo pirmininko pareigų.
Veikla pasitraukus iš Seimo pirmininko posto: liko politikoje. 2000-2004 m. V.Landsbergis buvo Seimo narys, 2004-2014 m. – Europos parlamento narys. Dabar V.Lansbergis yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) garbės pirmininkas, politinių pareigų neužima, bet yra aktyvus viešojoje erdvėje, dažnai pasisako politiniais klausimais.
Statybininkas Algirdas Brazauskas (1992-93 m.)
Išsilavinimas: inžinierius. Kauno politechnikos institute 1956 m. įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę. 1974 m. tapo ekonomikos mokslų daktaru.
Veikla prieš tampant Seimo pirmininku: 1958-1962 m. dalyvavo Kauno hidroelektrinės statyboje. 1965 m. buvo paskirtas Lietuvos TSR statybinių medžiagų pramonės ministru. 1967 m. pradėjo dirbti Valstybės planavimo komiteto pirmininko pavaduotoju. 1977 m. tapo Lietuvos komunistų partijos Centrinio komiteto (LKP CK) sekretoriumi, buvo atsakingas už pramonės ir energetikos klausimus.
1988 m. spalio 21 d. buvo išrinktas LKP CK pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatūrą į šį postą palaikė Sąjūdis. Jam vadovaujant 1989 m. Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo SSRS komunistų partijos. 1990 m. atkūrus nepriklausomybę ir įkūrus LDDP buvo išrinktas jos pirmininku.
Seimo pirmininko karjera: 1992 m. spalį LDDP laimėjus rinkimus į Seimą buvo išrinktas Seimo pirmininku. 1993 m. vasarį laimėjo Lietuvos Respublikos prezidento rinkimus ir pradėjęs eiti šias pareigas iš Seimo pirmininko pareigų pasitraukė.
Veikla pasitraukus iš Seimo pirmininko posto: 1993-1998 m. buvo Lietuvos prezidentas. Po kadencijos pasitraukė iš politikos, bet 2001 m. į ją grįžo ir buvo išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos vadovu. 2001-2006 m. ėjo premjero pareigas. 2007 m. pasitraukė iš socialdemokratų partijos vadovo posto. Inicijavo ir globojo Valdovų rūmų projektą.
2010 m. A.Brazauskas mirė.
Žurnalistas Česlovas Juršėnas (1993-96, 2004, 2008 m.)
Išsilavinimas: žurnalistas. 1960 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistiką. 1973 m. baigė žurnalistikos studijas ir Leningrado aukštojoje partinėje mokykloje.
Veikla prieš tampant Seimo pirmininku: ilgametis komunistų partijos veikėjas. 1958-1973 m. dirbo žiniasklaidoje. Vėliau dirbo Lietuvos komunistų partijos Centro komitete, LTSR Ministrų taryboje, dienraštyje „Vakarinės naujienos“. 1988 m. grįžo į Lietuvos televiziją.
1990-1992 m. buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, iškeltas savarankiškos Lietuvos komunistų partijos. 1993 m., Seimo rinkimus laimėjus LDDP, o Prezidento rinkimus laimėjus A.Brazauskui, Č.Juršėnas tapo Seimo pirmininku.
Seimo pirmininko karjera: šias pareigas ėjo 1993-1996 m. 1996 m. rinkimus laimėjus Tėvynės sąjungai, iš pareigų pasitraukė, jas užleisdamas V.Landsbergiui.
2004 m. balandžio-liepos mėnesiais, Artūrui Paulauskui po Rolando Pakso apkaltos tapus laikinuoju Lietuvos prezidentu, vėl laikinai ėjo Seimo pirmininko pareigas. Šias pareigas užėmė ir 2008 m. balandžio-lapkričio mėnesiais, iš pareigų pasitraukus Viktorui Muntianui.
Veikla pasitraukus iš Seimo pirmininko posto: ilgą laiką toliau dalyvavo aktyvioje politikoje. 1996-2012 m. buvo Seimo narys. 1996-2000 m. vadovavo opozicinei LDDP frakcijai, 2009-2012 m. buvo Seimo pirmininko pavaduotojas. Kandidatavo 2004 m. Prezidento rinkimuose.
2012 m. iš politikos pasitraukė. Tačiau 2016 m. V.Pranckietis pranešė, kad Č.Juršėnas taps jo patarėju visuomeniniais pagrindais.
Teisininkas Artūras Paulauskas (2000-04, 2004-06 m.)
Išsilavinimas: teisininkas. 1976 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą.
Veikla prieš tampant Seimo pirmininku: 1976-1982 m. Kaišiadorių prokuratūroje dirbo tardytoju ir prokuroro pavaduotoju. 1982-1987 m. Varėnos rajono prokuroras. 1988-1990 m. LTSR prokuroro pavaduotojas. 1990-1995 m. atkurtos Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, 1995-1997 m. generalinio prokuroro pavaduotojas. 1997-2000 m. advokatas.
1997 m. nesėkmingai dalyvavo Lietuvos prezidento rinkimuose, 1998 m. įkūrė politinę partiją „Naujoji sąjunga“ ir tapo jos pirmininku.
Seimo pirmininko karjera: tapo pirmininku 2000 m., kai Naujoji sąjunga sėkmingai pasirodė Seimo rinkimuose, o po jų sudarė koaliciją su Rolando Pakso vadovauta Lietuvos liberalų sąjunga. 2001 m. koalicija žlugo, tačiau Naujoji sąjunga sudarė koaliciją su Lietuvos socialdemokratų partija, o A.Paulauskas liko Seimo pirmininku.
Seimo pirmininku A.Paulauskas išliko iki 2006 m., išskyrus 2004 m. balandžio-liepos mėnesius, kai laikinai ėjo Prezidento pareigas. 2006 m. juo buvo pareikštas nepasitikėjimas.
Veikla pasitraukus iš Seimo pirmininko posto: toliau aktyviai dalyvavo politikoje. Iki 2008 m. liko Seimo nariu, 2008 m. ėjo aplinkos apsaugos ministro pareigas. 2008 m. Seimo rinkimai jam susiklostė nesėkmingai. 2012 m. vėl pateko į Seimą, šįkart kaip Darbo partijos narys. 2012-2016 m. ėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas. 2014 m. nesėkmingai kandidatavo Prezidento rinkimuose. 2016 m. į Seimą nepateko.
Statybininkas Viktoras Muntianas (2006-08 m.)
Išsilavinimas: inžinierius statybininkas. 1973-1978 m. studijavo Vilniaus inžinerinio statybos instituto Statybos fakultete. 1985-1987 m. studijavo Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje.
Veikla prieš tampant Seimo pirmininku: sovietmečiu dirbo Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institute, Kauno statybos kombinate. 1990-1993 m. Kėdainių rajono valdytojas, 1994-1996 m. Ūkio banko Kėdainių valdytojas, 1996-1997 m. koncerno „Vikonda" viceprezidentas, 1997-2004 m. Kėdainių rajono savivaldybės meras.
2004 m. su Darbo partija pateko į Seimą, 2004-2006 m. buvo Seimo narys. 2006 m. skilus Darbo partijai iš jos pasitraukė, įkūrė Pilietinės demokratijos partiją.
Seimo pirmininko karjera: tapo pirmininku 2006 m., kuomet Seimas pareiškė nepasitikėjimą A.Paulausku. Juo išliko iki 2008 m. kovo, kuomet atsistatydino, sulaukęs įtarimų dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Atsistatydindamas V.Muntianas teigė, kad nenori kompromituoti Seimo ir Pilietinės demokratijos partijos, kuriai tuo metu vadovavo.
Veikla pasitraukus iš Seimo pirmininko posto: pasitraukė iš politikos. 2009 m. tapo UAB „Agrochemos grupė“ vadovu. 2009 m. V.Muntiano byla pasiekė teismą, bet 2011 m. Kauno apygardos teismas V.Muntianą visiškai išteisino.
Teisininkas, televizijos laidų vedėjas Arūnas Valinskas (2008-09 m.)
Išsilavinimas: teisininkas. 1987 m. iš Vilniaus universiteto Teisės fakulteto sąrašų išbrauktas už „elgesį, nesuderinamą su tarybinio studento vardu“. 2000-2002 m. vėl studijavo VU Teisės fakultete, baigė neakivaizdines teisės studijas ir įgijo magistro laipsnį.
Veikla prieš tampant Seimo pirmininku: politinės patirties beveik neturėjo. Nuo 1985 m. užsiėmė scenine veikla, buvo prodiuseris, televizijos šou, intelektualių laidų, koncertų ir renginių vedėjas.
2008 m. įkūrė Tautos prisikėlimo partiją ir tapo jos pirmininku. Tais pačiais metais buvo išrinktas į Seimą.
Seimo pirmininko karjera: Seimo pirmininku tapo 2008 m., jo vadovaujamai Tautos prisikėlimo partijai prisijungus prie valdančiosios koalicijos. 2009 m. rugsėjį skilus Tautos prisikėlimo partijos frakcijai buvo atstatydintas iš Seimo pirmininko pareigų.
Veikla pasitraukus iš Seimo pirmininko posto: iki 2012 m. liko Seimo nariu. 2012 m. nesėkmingai dalyvavo Seimo rinkimuose su Liberalų ir centro sąjunga. Tada pasitraukė iš politikos ir grįžo į pramogų verslą.
Gydytoja Irena Degutienė (2009-12 m.)
Išsilavinimas: gydytoja. 1974 m. baigė Vilniaus valstybinio universiteto Medicinos fakultetą.
Veikla prieš tampant Seimo pirmininke: iki 1994 m. dirbo Vilniaus universiteto „Raudonojo kryžiaus“ ligoninėje įvairiose pareigose. Prasidėjus Atgimimui įsitraukė į Sąjūdžio veiklą. 1994-1996 m. Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorė. Nuo 1996 m. – Seimo narė. 1996-2000 m. buvo socialinės apsaugos ir darbo ministrė. 1999 m. trumpai ėjo laikinosios Ministrės Pirmininkės pareigas.
Seimo pirmininkės karjera: Seimo pirmininke išrinkta 2009 m, atstatydinus A.Valinską. Šias pareigas užėmė iki 2012 m. Iš jų pasitraukė, kai konservatoriams nepavyko suformuoti valdančiosios koalicijos po 2012 m. Seimo rinkimų.
Veikla pasitraukus iš Seimo pirmininkės posto: toliau dalyvavo politikoje. 2012 ir 2016 m. perrinkta Seimo nare, Seimo pirmininko pavaduotoja. 2015 m. Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose varžėsi su Gabrielium Landsbergiu, bet pralaimėjo.
Krepšinio treneris Vydas Gedvilas (2012-13 m.)
Išsilavinimas: biomedicinos mokslų daktaras. 1981 m. baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą. 1988 m. šiame institute baigė aspirantūrą. 1999 m. eksternu baigė Lietuvos kūno kultūros akademijos doktorantūrą ir apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją.
Veikla prieš tampant Seimo pirmininku: baigęs institutą, ilgą laiką jame dirbo fizinio auklėjimo dėstytoju, taip pat treniravo įvairias krepšinio komandas. 1996-2002 m. dirbo Lietuvos moterų krepšinio rinktinės treneriu, jam vadovaujant rinktinė 1997 m. tapo Europos čempione. 2001–2004 m. – Lietuvos kūno kultūros akademijos prorektorius. 2004 m. išrinktas Seimo nariu.
Seimo pirmininko karjera: Seimo pirmininku išrinktas 2012 m., Darbo partijai patekus į valdančiąją koaliciją. 2013 m. V.Gedvilas iš šio posto atsistatydino: jis pats teigė, kad dėl to, jog norėjo ruoštis Europos parlamento rinkimams, bet opozicija svarstė, kad jį atsistatydinti paskatino Viktoras Uspaskichas, nes V.Gedvilas neva netinkamai atstovavo jo interesams.
Veikla pasitraukus iš Seimo pirmininko posto: iki 2016 m. liko Seimo nariu, Seimo pirmininko pavaduotoju. 2016 m. Seimo rinkimuose į Seimą išrinktas nebuvo.
Buhalterė Loreta Graužinienė (2013-16 m.)
Išsilavinimas: buhalterinės apskaitos ekonomistė. 1992 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Ekonomikos fakultetą.
Veikla prieš tampant Seimo pirmininke: dirbo Ukmergės rajone buhaltere, ekonomiste, auditore. Dešimt metų dėstė Ukmergės aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje. Įsteigė savo verslą ir vykdė privačią veiklą: teikė buhalterio, auditoriaus, įmonių veiklos analizės, konsultanto mokesčių klausimais paslaugas. Nuo 2004 m. – Seimo narė.
Seimo pirmininkės karjera: Seimo pirmininke išrinkta 2013 m., atsistatydinus V.Gedvilui. Šias pareigas užėmė iki 2016 m. ir per tą laiką ne kartą dėl liapsusų viešojoje erdvėje buvo „traukiama per dantį".
Veikla pasitraukus iš Seimo pirmininkės posto: į Seimą 2016 m. perrinkta nebuvo. Ji žadėjo trauktis iš aktyvios politikos.
Agronomas Viktoras Pranckietis (2016 - )
Išsilavinimas: V.Pranckietis 1973 m. pradėjo mokytis Tytuvėnų tarybiniame ūkyje technikume. 1976–1977 m. dirbo Tytuvėnų sodininkystės tarybinio ūkio sodo agronomu. 1977–1982 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje, įgijo mokslinio agronomo kvalifikaciją.
Veikla prieš tampant Seimo pirmininku: 1982-1984 m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje dirbo jaunesniuoju mokslo darbuotoju, 1984-1986 m. tarnavo armijoje. 1986–1991 m. tuometėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje jis dirbo asistentu, 1988–1991 m. buvo Agronomijos fakulteto prodekanas. 1991–1998 m. buvo Lietuvos žemės ūkio universiteto vyr. asistentas.
1998-2016 m. V.Pranckietis buvo Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) docentas, nuo 2016 m. yra profesorius. Nuo 2008 m. jis – ASU Agronomijos fakulteto dekanas. 2015 m. V.Pranckietis tapo Kauno rajono savivaldybės tarybos nariu. Į Seimą pirmąkart kandidatavo 2012 m., tada parlamentaru tapti nepavyko.
