Septynis mėnesius truksianti pagrindinė „Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė 2016“ programa suskirstyta į meno kalbas: literatūrą ir leidybą, šokį, folklorą, muziką, teatrą, vizualiuosius menus ir netgi sportą.
– „Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė 2016“ renginiai apims septynias meno sritis. Kaip kilo tokia idėja?
Žemaitijos sostinė – miestas ant septynių kalvų, tokia kaip Roma.
– Žemaitijos sostinė – miestas ant septynių kalvų, tokia kaip Roma. Geografiniai ypatumai ir lėmė kultūros sostinės temą ir projekto pavadinimą „Ant septynių kalvų – septynios meno kalbos“. Pagrindinis projekto ciklas truks septynis mėnesius, programą sudarys septynios veiklos sritys. Kiekvienai sričiai globoti pakvietėme po ambasadorių. Mūsų istorinė praeitis, kultūros paveldas turtingas. Be to, 2016 m. švęsime 225-erių metų Magdeburgo teisių sukaktį. Programą, kaip strateginį dokumentą, dar turėsime patvirtinti Telšių miesto savivaldybės taryboje.
– Kokias meno sritis, dar vadinamas meno kalbomis, apims programa?
– Balandžio mėnuo bus skirtas literatūrai ir leidybai, šios meno krypties ambasadorė – profesorė Viktorija Daujotytė, gegužės mėnuo – šokiui, tada ambasadorius baleto primarijus Nerijus Juška. Birželis – folkloro mėnuo, ambasadoriai – Loreta Sungailienė ir Stanislovas Kavaliauskas. Liepa skirta sportui, tačiau sportininkai ambasadoriaus dar ieško. Rugpjūčio mėnuo skirtas muzikai, mėnesio globėjas – maestro Donatas Katkus. Rugsėjis – teatro mėnuo, ambasadore taps aktorė Nijolė Narmontaitė, spalis skirtas vizualiesiems menams, globėjas bus mūsų žemietis Telšių architektas, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius Algirdas Žebrauskas. Gruodį minėsime Telšių miesto gimtadienį, vyks uždarymo renginiai.
– Telšius įprasta vadinti Žemaitijos, o ne kultūros sostine.
– Mūsų miestą galima laikyti meno, švietimo, net religijos centru. Visus metus vyks įvairiausi renginiai: tarptautinė akvarelių paroda, tradicinė medalių kūrėjų stovykla, dizaino savaitės, kūrybinės dirbtuvės, respublikinė dailės paroda „Aukso vainikas“, kurioje vyks dešimtmečio laureatų susitikimas.
– Galbūt sieksite parodyti, kad nesate tokie uždari, kaip dažnai apibūdinami žemaičiai?
– Vienas iš tikslų – sujungti Lietuvos ir pasaulio žemaičius ir taip sugriauti mitą apie mūsų uždarumą. Rengiame didžiulį folkloro festivalį „Aš pasėjau veiną popą“, jame laukiame svečių iš Airijos, Serbijos, Čekijos, Latvijos, Gruzijos. Vyks gyvos muzikos festivalis „Aš toks vienas“, roko, sakralinės muzikos, tarptautinis teatro festivaliai.
– Telšiai šį titulą perėmė iš Žagarės. Ar programos rengėjai lankėsi kitose Lietuvos kultūros sostinėse?
– Jau 2012 m., vos pateikę paraišką, pradėjome ruoštis. Kultūros ir meno darbuotojams suorganizavome kelionę į buvusias Europos kultūros sostines – Taliną, Stokholmą, Rygą. Aplankėme ir Vilnių, Panevėžį, Žagarę. 2013 m. Europos Parlamente Briuselyje pristatėme parodą „Meno ženklai Žemaitijos sostinėje“.
– Kokie svarbiausi renginiai laukia telšiškių ir miesto svečių?
– Atidarymo renginys, teatralizuotas koncertas „Sugrįžimai“, vyks balandžio 16 dieną. Kviesime iš Telšių kilusius žymius menininkus: Nijolę Narmontaitę, Inetą Stasiulytę, Valdą Bičkutį, Rasą Kirkilionytę, Dalią Brenciūtę, Nerijų Jušką, Donatą Katkų. Svarbu paminėti, kad vienas iš uždarymo renginių – mokslinė konferencija, į kurią kviesime telšiškius mokslininkus: Alfredą Bumblauską, Valdą Rakutį, Alvydą Nykžentaitį.
Minėsime Durbės ir Saulės mūšių sukaktis. Bus pristatytas Durbės mūšiui skirtas paminklas, leidinys „Žemaitija Europos žemėlapiuose“, didžiojoje miesto sienoje atidengsime metalo plastiko skulptūrą. Nenorime apsiriboti vien renginiais, siekiame ir išliekamosios vertės.
– Ar kultūros sostinės nuotaika Telšiuose jau jaučiama?
– Neseniai pristatėme filmą „Aš žemaitis“, tuoj atidarysime internetinę svetainę. Sausio 22–24 dienomis dalyvausime „Litexpo“ rūmuose vyksiančioje „Adventur 2015“ parodoje. Tai bus pirmas mūsų oficialus prisistatymas. Parodoje ne tik eksponuosime menininkų darbus, bet ir surengsime spaudos konferenciją, lankytojus vaišinsime legendiniu „Žemaitijos pieno“ gaminiu – „Džiugo“ sūriu.
