Nežinia dėl tapatybės
Vilniaus Antakalnio kapinėse Antrojo pasaulinio karo veteranams laidoti skirtoje teritorijoje nesuderinus to su atitinkamomis institucijomis 2017 metais buvo perlaidoti kelių asmenų palaikai bei pastatyti paminklai.
Viename iš kapų, kaip teigia užrašai paminkluose, palaidoti 1915-aisiais žuvę keturi nežinomi carinės Rusijos kariai, kitame – šeši sovietų kariuomenės kariai, kurių pavardės žinomos, ir vienas nežinomas karys. Anot KPD direktorės Dianos Varnaitės, pagal ikiteisminių tyrimų palaikų tapatybei nustatyti duomenis, vieni palaikai iškasti Trakų, kiti – Švenčionių rajone.
Tačiau ar tai tikrai karių palaikai, KPD atstovai tikina nežinantys, kadangi perlaidota be jų žinios. „Nė vieno iš dviejų ikiteisminių tyrimų medžiagoje nėra įrodymų, kad tai Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų karių palaikai. Yra prielaidų, kad patys kasėjai taip teigė, bet jokio galutinio įrodymo nė viena ekspertizė nėra pateikusi (...). Manome, kad yra pakankamas pagrindas demontuoti tuos paminklus, nes faktiškai tai yra neatpažinti palaikai“, – BNS prieš du mėnesius sakė D.Varnaitė, kalbėdama apie KPD prašymą Vilniaus savivaldybei nukelti Antakalnio kapinėse pastatytus du antkapius sovietų bei carinės Rusijos kariams.
Užsipuolė Rusų sąjunga
Lietuvos rusų sąjunga savo išplatintame pranešime antradienį rašo, kad „labai negatyviai vertina Kultūros paveldo departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės pradėtą nesąžiningą ir nešvarią kovą su Antakalnio kapinėse rusų karių atminimui pastatytais paminkliniais akmenimis ir juos pastačiusia Lietuvos karo istorijos asociacija „Užmiršti kareiviai“.
Rašte, kurį pasirašė Lietuvos rusų sąjungos pirmininkas Sergejus Dmitrijevas, taip pat teigiama: „Manome, kad agresyvi ir bekompromisė Kultūros paveldo departamento vadovės pozicija dėl karių antkapių teisėtumo bei desperatiškas Vilniaus miesto savivaldybės siekis nugriauti antkapius nesulaukus teismo sprendimo byloja apie įsivyravusias rusofobiškas nuotaikas šiose institucijose bei nenorą atsižvelgti į dalies Lietuvos piliečių interesus ir jausmus. Toks valstybinių institucijų nejautrumas užgožia ne tik bendražmogiškas vertybes, bet ir sveiką protą bei tikslą pasiekti teisingumą.“
S.Dmitrijevo teigimu, Lietuvos rusai irgi yra lojalūs šalies piliečiai, todėl esą labai skaudžiai reaguoja į įvairius bandymus „savaip interpretuoti istorinius įvykius, kurių liudininkais buvome patys arba mūsų protėviai, taip pat siekius supriešinti Lietuvos rusus ir lietuvius bei tokiu būdu eskaluoti įtampą Lietuvos visuomenėje“.
Todėl prašoma KPD, Vilniaus savivaldybės ir kitų atsakingų institucijų atsižvelgti į Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose kariuose žuvusių karių giminaičių jausmus ir „Lietuvos rusakalbių piliečių interesus bei lūkesčius, surasti abiem pusėms maksimaliai naudingą ir sąžiningą sprendimą, siekiant santarvės bei pakantumo Lietuvos visuomenėje“.
Jokio sprendimo nėra
Vilniaus mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas neslėpė nuostabos dėl tokio Lietuvos rusų sąjungos pranešimo. Jo teigimu, šiuo metu teisme išties nagrinėjamas klausimas dėl šių kapų, tačiau ne dėl ant jų pastatytų paminklų teisėtumo, o dėl antkapiniuose akmenyse nurodytos informacijos pagrįstumo.
„Mero Remigijaus Šimašiaus manymu, geriausia būtų į kapines nelįsti ir peno Rusijos propagandai neduoti, nes po kiekvienos tokios žinutės ją ištransliuoja Rusijos propagandos kanalai, apvertę informaciją aukštyn kojom, neva Lietuvoje griaunami karių kapai. Vilniaus savivaldybė šiuo metu nieko nesprendžia, nes pirmiausia turi paaiškėti (o tai ne savivaldybės kompetencija), kas ten yra palaidota“, – pabrėžė mero patarėjas.
Po kiekvieno tokio pranešimo jį ištransliuoja Rusijos propagandos kanalai, apvertę informaciją aukštyn kojom, neva Lietuvoje griaunami karių kapai.
Jis tik priminė, kad karių atminimu besirūpinančios organizacijos perlaidojo palaikus ir pastatė paminklus proceso nederinusios su savivaldybe. „Galimai tai buvo padaryta tyčia, siekiant sukiršinti visuomenę, padarant tokią savotišką provokaciją, kad galėtų pasinaudoti nedraugiškos valstybės“, – sakė A.Zubriakovas.
Primename, kad apie neteisėtus perlaidojimus ir pastatytus paminklus Vilniaus Antakalnio kapinėse pirmą kartą prabilta pernai lapkričio vidury. Po KPD tyrimo Lietuvos karo istorijos asociacija „Užmiršti kareiviai“ gavo 1448 eurų baudą už tai, kad jos atstovai, Antakalnio kapinėse perlaidodami Antrojo pasaulinio karo veteranų palaikus, nesilaikė tokius veiksmus reglamentuojančių taisyklių.
Žinia sulaukė atgarsio ir Rusijoje – šios šalies ambasada Vilniuje savo interneto puslapyje paskelbė pranešimą su Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos žodžiais, pasakytais oficialioje trumpojoje spaudos konferencijoje lapkričio 23 dieną.
„Tai toli gražu ne pirmas atvejis, susijęs su įstatyminiais draudimais naudoti sovietinę simboliką Lietuvoje. Šįkart Lietuvos valdžia prikibo prie penkiakampės žvaigždės ant antkapio, pastatyto Antakalnio kapinėse Vilniuje, kur perlaidoti septyni sovietų kariai, žuvę išlaisvindami Lietuvą nuo fašistinių okupantų“, – teigė M.Zacharova, KPD vadovės žodžius, kad paminklo pastatymas yra „informacinė ataka prieš Lietuvą“, išvadinusi rusofobišku išpuoliu.