Tuo metu, kai daugelis Lietuvos televizijos kanalų žiniose pranešė apie Vilniuje pasibaigusį Europos viršūnių susitikimą, įsijungus „Lietuvos ryto“ televiziją buvo galima išgirsti, kaip prezidentas Vladimiras Putinas ištraukė Rusiją iš bedugnės, sukūręs tvirtą valdžios vertikalę, nelygioje kovoje įveikęs Rusijos oligarchus ir iš televizijos kanalų iššlavęs juos okupavusius verslininkus. Jei užsienio žurnalistai ar Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovai būtų įsijungę šį kanalą, jų dėmesį būtų patraukę ne tik Lenino, Stalino, Putino, bet ir deginamos ES vėliavos vaizdai.
„Gorbis ir Borisas žlugdė Rusiją“
Nors laidos pradžioje užkadrinis balsas sako, kad istorijai vienodai brangūs visi Rusijos vadovai, tačiau iš laidos greitai paaiškėja, kad pirmasis SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas buvo tik „nevėkšla alpinistas, kurio neatsargiai paspirtas akmenukas sukėlė laviną“.
Šiandien vakaruose Gorbis – tikras herojus, kuris sunaikino komunizmą, bet miglos sklaidosi, – teigia filmo kūrėjai.
„Su kuo galima palyginti M.Gorbačiovo reformą? Su kapitaliniu namo remontu neiškėlus gyventojų. Jūs pabudote ryte, nuėjote išsivalyti dantų, o vietoj kriauklės ir klozeto radote didelę skylę grindyse. Šiandien Vakaruose Gorbis – tikras herojus, kuris sunaikino komunizmą, bet miglos sklaidosi. Greičiausiai buvo visai kitas planas. Ne sunaikinti komunizmą, o padaryti jį labiau žmogišką. Tačiau šturvalas ištrūko iš rankų“, – sako filmo kūrėjai.
Jų teigimu, įtampos neišlaikęs prezidentas išvyko atostogauti į savo vilą Farose, o tuo metu Maskvoje prasidėjo perversmas. „Borisas Jelcinas savo žvaigždžių valandos nepraleido. Jis suprato, valdžią reikia imti nedelsiant. Ir susišlavė ją į savo glėbį. Kaip bolševikai 1917 metais“, – laidos kūrėjai į istorijos šiukšlyną lengva ranka tėškia ir B.Jelciną.
„Šaliai reikėjo supermeno“
Borisas Jelcinas savo žvaigždžių valandos nepraleido. Jis suprato, valdžią reikia imti nedelsiant. Ir susišlavė ją į savo glėbį. Kaip bolševikai 1917 m., – istoriją interpetuoja užkadrinis balsas.
Pagal geriausias propagandos tradicijas, filme rodomi animacinio filmo kadrai. Prie laivo, kuris simbolizuoja Rusiją, šturvalo stoja vis naujas žmogus. Žinoma, skęstantį ir po ledynus tampomą laivą į šviesų rytojų išveda V.Putinas.
„Visus tuos metus B.Jelcinas su privatizatorių komanda Rusijos laivą tempė neaišku kur. Tempė, kol 1998 m. neįvyko šalies defoltas. Šią krizę galima palyginti su vulkano išsiveržimu, žemės drebėjimu, cunamiu, uraganu kartu paėmus. Gamyba krito 40 proc. Neseniai atspausdinti naujo pavyzdžio rubliai nuvertėjo keturis kartus. Rusija pradėjo skęsti, o rusai vėl liko be gelbėjimosi rato“, – dėsto užkadrinis balsas.
Šio chaoso fone Rusijos politinėje scenoje pasirodo gelbėtojas – V.Putinas. „Iškankinta šalis laukė naujo lyderio. B.Jelcinas tai suprato. Jis svarstė keletą kandidatų. Vieno iš jų pavardė buvo Putinas. V.Putinas tapo FSB (Federalinės saugumo tarnybos) vadovu“, – teigiama filme.
Tapęs saugumiečių vadovu braukė ašarą
Kai užėjau į kabinetą ir mano pirmtakas pradėjo aiškinti, kur yra seifas, kur slaptas sąsiuvinis, kur ginklas, tapo labai liūdna, – pasakoja V.Putinas.
Didžiąją dalį karjeros KGB dirbęs V.Putinas žurnalistams pasakojo, kaip jautėsi tapęs FSB vadovu: „Mane apėmė toks liūdesys, kai užėmiau šias pareigas. Tada galvojau, kad man specialiosios tarnybos jau praeitis. Kai užėjau į kabinetą ir mano pirmtakas pradėjo aiškinti, kur yra seifas, kur slaptas sąsiuvinis, kur ginklas, tapo labai liūdna. Galvojau, na štai, vėl viskas iš pradžių.“
Filmo kūrėjai tęsė pasakojimą apie V.Putino karjerą: „Netrukus, 2008 m. gegužę, V.Putinas apie save priminė garsiojo šachtininkų streiko metu. Algų negaunantys šachtininkai blokavo dalį šalies geležinkelių. Sibiras ir Rusijos pietūs buvo atskirti nuo centro. Šimtai fabrikų būtų sustoję po keleto dienų. Naujas FSB vadovas įtikino šachtininkus nepribaigti šalies. Greitai ir be aukų."
Pasak jų, „niekas taip ir nesuprato, prie kokios bedugnės krašto tada atsidūrė Rusija. Dvi – trys savaitės ir ji galėjo griūti. Neaišku kaip, bet V.Putinui pavyko išgelbėti šalį. B.Jelcinas suprato, ką gali šis žmogus.“
„Kariavo su teroristais, mafija ir oligarchais“
Užkadrinis balsas pasakoja, kad prasidėjus čečėnų įsiveržimui į Dagestaną B.Jelcinas V.Putiną paskyrė ministru pirmininku. Po paskyrimo V.Putinas nuvyko į karo veiksmų zoną. Filme rodomas tuometinio premjero susitikimas su kariais ir sakomas tostas.
1999 m. gruodžio 31 d. B.Jelcinas perdavė prezidento įgaliojimus V.Putinui. „Naujuosius metus V.Putinas sutiko transportiniame lėktuve pakeliui į Čečėniją. Juk ten prasidėjęs gaisras galėjo įsiplieksti ir visoje Rusijoje“, – skamba laidoje.
Pasak filmo kūrėjų, tuo metu 70 proc. rusų gyveno žemiau skurdo ribos, visais frontais puolė mafija, oligarchai valdė žiniasklaidos priemones, armija byrėjo akyse, o pilietinio karo atveju pagalbos sulaukti nebuvo iš ko. Toks palikimas galėjo sugniuždyti bet kurį. Tik ne V.Putiną.
Sukūrė diktatūrinę valdymo schemą
Sistema veikia taip. Prezidentas siūlo, o regioninis susirinkimas tvirtina. Bet juk gali ir nepatvirtinti, – Rusijos demokratijos taisykles aiškino V.Putinas.
„Svarbiausia buvo, nepasiduoti panikai. Reikėjo sukurti sistemą, kuri suvaldytų chaosą. Į atsakingus postus teko pasodinti patikimus žmones, kad jie centro politiką įgyvendintų regionuose. Vėliau šią sistemą žurnalistai pavadins valdžios vertikale. Gubernatorių kandidatūros buvo siūlomos asmeniškai prezidento“, – teigiama filme.
Kūrėjų kalbinami ekspertai patvirtina, kad tai buvo absoliuti būtinybė. Ar toks valdymas kertasi su demokratija? Pasirodo, ne. „Sistema veikia taip. Prezidentas siūlo, o regioninis susirinkimas tvirtina. Bet juk gali ir nepatvirtinti“, – aiškina pats V.Putinas.
Toliau skamba, kad V.Putino valdžios vertikalė pakirpo sparnus devyniasdešimtųjų anarchijai, kurią mes klaidingai vadinome demokratija. Kimono apsivilkęs V.Putinas griauna savo varžovus ant tatamio, o už kadro skamba pasakojimas, kaip jis nelygioje kovoje įveikė oligarchus. „Jis pradėjo šią kovą ir laimėjo. Nekaltų aukų šioje kovoje nebuvo“, – konstatuoja filmo kūrėjai.
Žodžio laisvė rusiškai
Ar tikrai televizijos buvo laisvos? Paklauskite, kas dėjosi pirmajame kanale. Atėjo keletas draugų, praktiškai privatizavo šį kanalą ir valstybės turtą naudojo savo komerciniams tikslams. Kita draugų grupė į kitą kanalą sulindo. Štai jums ir demokratija, – dėstė dabartinis Rusijos prezidentas.
Šioje laidos vietoje pateikiamos keleto opozicijos atstovų nuomonės. Jie teigia, jog V.Putinui daugelį ekonominių problemų suvaldyti pavyko dėl rekordiškai šoktelėjusių dujų ir naftos kainų, tačiau jokių esminių reformų neįvyko, todėl situacija gali greitai pasikeisti į blogąją pusę.
Netrukus užkadrinis balsas praneša: „Yra problema – skirtingos nuomonės. Ankstesniais metais, kai valdė žmogus, kuris kai kurių laikomas pavyzdžiu iki šiol, problemos sprendėsi paprastai. J.Stalinas sakė: „aš siūlau, mes siūlom“. Tauta džiugiai balsavo už, nes už mažiausią delsimą šaudė ir sodino. Bet tie laikai praėjo.“
V.Putinas pats pasakoja kaip kovojo už žodžio laisvę keisdamas situaciją šalies televizijose: „Ar tikrai televizijos buvo laisvos? Paklauskite, kas dėjosi pirmajame kanale. Atėjo keletas draugų, praktiškai privatizavo šį kanalą ir valstybės turtą naudojo savo komerciniams tikslams. Kita draugų grupė į kitą kanalą sulindo. Štai jums ir demokratija“, – sako jis.
Putino era
"Putino era prasidėjo 2000 m., kai buvo sukurta ekonominės raidos strategija. Jam teko atlikinėti aukštojo pilotažo manevrus, bet rezultatas buvo to vertas", – naikintuvu skrendančio V.Putino fone kalba užkadrinis balsas.
Filmo rengėjai ne tik šlovina V.Putiną, bet ir piktinasi juo nepatenkintais žmonėmis: „V.Putinas nėra auksinė žuvelė, kuri per akimirką gali išpildyti visus mūsų norus. Mes tarsi džinas, kuris išleistas iš butelio pasiruošęs sunaikinti savo išgelbėtoją, nes per ilgai laukė. Daug kas mato, kad prezidentui pavyko nuversti kalną, ir kaltina, kad nepavyko nuversti dviejų“.
Deginamos ES vėliavos kadraiFilmo kūrėjai paaiškina, kaip sunkiai Europos šalys, tarp kurių minima ir Lietuva, tvarkėsi su finansine krize. Rodomi deginamos ES vėliavos kadrai. Tuo tarpu Rusijos krizė esą beveik nepalietė. Pirmiausia todėl, kad buvo sukurtas rezervo fondas. „Galutinį sprendimą turėjau priimti aš. Pasakiau, kursime rezervo fondą“, – savo toliaregiškumu giriasi V.Putinas.
„Tai ir vėl jis buvo teisus? Per pasaulinę krizę premjeras Vladimiras Putinas ir prezidentas Dimitrijus Medvedevas gerai padirbėjo, bet tegul kiekvienas sprendžia pats. Ginčijasi. Rėkia iki užkimimo“, – propagandinį filmą baigia kūrėjai.
Šiuo žodžius palydi opozicijos mitingo vaizdai ir žmonių skanduotės „Putiną lauk!“
Sustiprins kontrolę
Tai yra visiškai absoliutus sutapimas. Dabar, kai jūs pasakėte, filmų peržiūra bus labai sustiprinta prieš tai, kai vertėjai juos verčia, – žadėjo K.Kulionienė.
Kaip šis propagandinis filmas atsidūrė eteryje, „Lietuvos ryto“ televizijos vadovai paaiškinti negalėjo. Televizijos generalinis direktorius Linas Ryškus 15min.lt teigė apie tai nieko nežinantis ir pasiūlė kreiptis į programų direktorę.
„Lietuvos ryto“ televizijos programų direktorė Kristina Kulionienė 15min.lt teigė, kad šis filmas buvo parodytas atsitiktinai, o tai, kad jo premjera sutapo su ES viršūnių renginiu, yra tiesiog sutapimas.
„Tai yra visiškai absoliutus sutapimas. Mes rodome dokumentiką ir apie Staliną, ir apie Reaganą, ir apie Churchillį. Matyt, šis filmas pakliuvo kaip vienas iš sąrašinių. Šiaip negali paneigti, kad V.Putinas yra istorinė asmenybė. Tai tikrai ne politinė reklama. Kaip tai atsitiko, dabar tikrai pasakyti negaliu", – teigė ji.
Programos direktorė žadėjo, jog po šio atvejo filmai prieš rodymą bus peržiūrimi atidžiau: „Tikrai pasižiūrėsiu šį filmą. Dabar, kai jūs pasakėte, filmų peržiūra bus labai sustiprinta prieš tai, kai vertėjai juos verčia. Ir bendrai, aš visada labai prašau, kad juose nebūtų kokių nors politinių dalykų. Mes stengiamės maksimaliai objektyviai rodyti. Tai turbūt koks nors forsmažoras yra“, – sakė ji.
Anksčiau viešai aptarinėtas „Lietuvos ryto televizijos“ sprendimas savo žiūrovams pasiūlyti net kelis prieštaringai vertinamus Rusijoje kurtus istorinius serialus – ekranizuotą Raudonosios armijos vado Vasilijaus Čiapajevo biografiją, serialą „Likvidacija“ apie Sovietų Sąjungos maršalą Georgijų Žukovą ir serialą „Apaštalas“ apie NKVD darbuotojų žygdarbius. Atvirai spėliota, kas kam moka už šių serialų rodymą Lietuvos žmonėms.
Laikas pasirinktas neatsitiktinai
Pats turinys, kalbant apie V.Putiną ir jo valdymą, nėra naujas, bet čia reiktų suprasti jo pateikimo laiką, – dėstė A.Anušauskas.
Parlamentaras, buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas, KGB istorijos tyrinėtojas Arvydas Anušauskas 15min.lt sakė, kad Rusijos politinė propaganda, pasiekianti ir Lietuvos piliečius, nėra naujas reiškinys.
„Per kabelinę televiziją mes matome rusiškus kanalus, todėl matome ir šios šalies politinę reklamą. Jos yra pokalbių laidose, filmuose. Pats turinys, kalbant apie V.Putiną ir jo valdymą, nėra naujas, bet čia reiktų suprasti jo pateikimo laiką“, – sakė jis.
Pasak pašnekovo, parodytas filmas susijęs ne tik su tuo, kad Vilniuje vyksta svarbūs renginiai. Šis filmas sutampa su Rusijos ekonomikos lėtėjimu: „Tie požymiai labai aiškūs, Rusijos prognozės nesipildo, o V.Putinui tesėti savo pažadus darosi labai sunku. Dabar, kai Rusijos ekonominė padėtis prastėja, jiems lieka tik reklamuoti, ką padarė per ilgesnį laiko tarpą.“
Siūlo žymėti propagandą
Nesame linkę ką nors mechaniškai drausti, tačiau tokią produkciją būtų galimą ženklinti. Reiktų galvoti apie įstatymų papildymą ir ant tokių filmų dėti ženkliuką – „Propaganda“, – minėjo parlamentaras.
A.Anušauskas teigė, jog drausti filmų rodymą nebūtų išeitis: „Esame demokratinė valstybė, kur, skirtingai nei Rusijoje, televizijos kanalai nėra kontroliuojami valstybės. Ten tokių filmų kūrėjai dirba valstybės propagandiniam aparatui, iš kurio dažnai ir yra finansuojami. Nežinau, kokia būtų išeitis. Nesame linkę ką nors mechaniškai drausti, tačiau tokią produkciją būtų galima ženklinti. Reiktų galvoti apie įstatymų papildymą ir ant tokių filmų dėti ženkliuką – „Propaganda“. Tai mažiau klaidintų žiūrovus.“
Politiko nuomone, per pastarąjį dešimtmetį Rusijoje atsirado valstybės organizuotas ir finansuojamas tokios propagandos kūrimo mechanizmas. Taip valdomos vadinamosios minkštosios galios. To pavyzdžiais gali būti propagandinės laidos, Rusijoje kuriami filmai, televizija „Russia Today“.
Seimo narys pabrėžė, kad tokių problemų viešinimas padeda ne tik kovoti su tendencingu nuomonės formavimu, bet yra papildomas žingsnis problemos sprendimo link. „Mes siekėme, kad šie dalykai taptų vieši ir apie juos būtų kalbama. Galiu pasakyti, kad prieš penkerius metus mes gaudavome panašią informaciją su tais pačiais slaptumo grifais, kurie dabar taip aptarinėjami. Dabar mes nesislepiam nuo problemų, o pradedame kalbėti. Todėl atrodo, kad tos informacinės atakos padažnėjo. Manau, ateis laikas ir mes rasime būtų, kaip apie jas ne tik kalbėti, bet ir spręsti“, – sakė A.Anušauskas.
