Prieš metus prisiekusių šaulių vardu Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės kovinę vėliavą pabučiavęs aktorius Vaidotas Martinaitis po BŠĮK baigimo pabrėžia, kad karyba yra ne tik mokslas, bet ir menas, o pabaigus bazinį kursą negali sustoti ir privalai toliau gilintis ir praktikuoti įgytas žinias.
Aktorius Marius Čižauskas pasakoja, kad BŠĮK metu įgyta ne tik praktinių žinių, kurias galima panaudoti išvykose į gamtą, bet ir žinių, kurios gali padėti nelaimių atveju kasdieniniame gyvenime. M.Čižauskas įsitikinęs, kad šaulių bendruomenė įkvepia tapti geresniu Lietuvos piliečiu: „Nors pats priėmiau sprendimą tapti šauliu dėl to, kad esant grėsmei norėčiau prisidėti prie tėvynės gynimo, pamačiau kiek daug puikių žmonių yra pasiruošusių ginti savo šalį“.
Didelę dalį šaulių veikti paskatino karas Ukrainoje.
„Pasirinkau šaulystę, nes norėjau rasti savo vaidmenį valstybės gynyboje. Prasidėjus karui supratau, kad negaliu nieko nedaryti. Bet taip pat turėjau norą atrasti žmonių bendruomenę, su kuriais vienytų bendros vertybės ir tikslai, – teigia architektė Ona Toleikienė. - Pradžioje BŠĮK tikrai atrodė sudėtingas – dauguma dalykų man buvo visiškai nauji, – niekada nemaniau, kad domėsiuosi ginklais, karybos taktika, išgyvenimo įgūdžiais, bet bėgant laikui kurso veikla labai įtraukė, netgi atradau savyje nematytų talentų. Netikėtai tapau skyriaus vado pavaduotoja, o vėliau ir skyriaus vade. Kiekvieną kartą bendraudama su šauliais mokausi išklausyti ir suprasti skirtingus žmones, jiems vadovauti, priimti sprendimus. Tai neabejotinai praverčia tiek darbe, tiek šeimoje“.
„Svarbiausia motyvacija. Jau kai atrodo nebegali, išgirsti komandą ir kūnas suranda jėgų tęsti toliau, – tikina Jungtinės Karalystės ambasados viešųjų pirkimų specialistė Ingrida Kyguolytė. – Įgavau daugiau pasitikėjimo savimi ir išmokau pasitikėti kitais. Daug lengviau žiūriu į nereikšmingus dalykus, vienintelis minusas, kad tapau dar labiau nepakanti žmonėms, kurie visur mato problemas ir viskuo skundžiasi“.
I.Kyguolytė Šaulių sąjungoje nėra naujokė – kadaise ji buvo jaunoji šaulė: „Kai palyginu savo patirtį LŠS apie 2003 metus ir dabar, tai mes šviesmečius progresavome į priekį visais aspektais“.
„Nenorėjau likti nuošalyje, man reikėjo kažką daryti, todėl įstojau į Šaulių sąjungą dėl pilietiškumo, dėl šalies gerovės. Prisijungti paskatino geras šaulio vardas, kurį suformavo pažįstami šauliai, pandemijos, pasienio, Ukrainos karo situacijos ir kitos svarbios savanorystės“, – prisipažįsta pardavimų ir marketingo UAB „Savaitė“ vadovas Kęstutis Bulka.
Pasak Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės vado mjr. Mindaugo Miliaus, kalbant apie šaulių motyvaciją, labai svarbu paneigti du vyraujančius mitus: „Pirmasis mitas, kad piliečiai ateina į Šaulių sąjungą išsigandę karo Ukrainoje, o antras mitas – atėjus neramumams ar karui, šauliai neateis ginti valstybės. Šie mitai neturi jokio pagrindo“.
Anot rinktinės vado, Lietuvos piliečiai ateina į Šaulių sąjungą išreikšti savo pasiryžimą likti savo tėvynėje ir kovoti, jei tik prireiks. Tai yra ta piliečių grupė, kuri yra visiškai įsitikinusi, kad jų pareiga – kovoti už savo laisvę, už konstitucinę santvarką ir jie nori būti tam pasirengę.
„Dėl šių priežasčių jie ir jungiasi į Šaulių sąjungą, – įsitikinęs Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės vadas. – Antrąjį mitą griauna istoriniai įvykiai, prisiminkime sausio 13-osios įvykius, nė vienas ten atėjęs žmogus nebuvo įpareigotas raštiškų susitarimų ar sutarčių. Lietuvos piliečiai yra labai pilietiški, kovojantys už savo laisvę ir nepriklausomybę. Šaulių nereikia raginti padėti valstybei atėjus sunkmečiui – tai parodė pilietiškas ir aktyvus šaulių įsitraukimas pandemijos ar nelegalios migracijos krizės metu.“.
Susitelkimas ir darnus mechanizmas karo metu neįmanomas be išankstinio pasirengimo
Nors BŠĮK nėra privalomas, šis kursas rekomenduojamas kiekvienam Lietuvos piliečiui, įstojusiam į Šaulių sąjungą – tai yra pradinis karinio pasirengimo elementas. Kursas yra ištęstinis, užsiėmimai vyksta vakarais ir savaitgaliais, prisitaikant prie dirbančių žmonių galimybių. Šaulių sąjungoje mokoma ir mokomasi savanorystės pagrindu, – patys šauliai rengia naujai prisijungusius: „Savanoryste pagrįsta Šaulių sąjungos ideologija, o šaulio kelias – mokytis visą gyvenimą“, – pabrėžia mjr. M.Milius.
Tiesa, vos per metus prisijungęs 1,5 tūkstančio naujų narių skaičius, anot rinktinės vado, sukėlė nemažai iššūkių: „Mes neturime savo poligono, pakankamai ginklų ir turime ypač ribotus žmogiškųjų išteklių resursus – dauguma instruktorių dirba savanoriškai, neatlygintinai“. Rinktinės vado teigimu, tam, kad lengviau suprastume patirtus krūvius, galime rinktinės galimybes palyginti su nepalyginamai daugiau resursų turinčia Lietuvos kariuomene, kur privalomosios karo tarnybos karių ribiniai skaičiai per metus siekia nuo 3000 iki 4000 visoje Lietuvoje.
Šaulių rengimas pradedamas dviejų tipų BŠĮK – ginkluoto pasipriešinimo ir pilietinio pasipriešinimo kryptimis. Vos tik prisijungę nauji šauliai patenka į Mato Šalčiaus mokomąją kuopą, o bazinio kurso metu praeina tas pačias krašto gynybai aktualias temas, kaip ir kariuomenėje – statutą, rikiuotę, karo topografiją, karo inžineriją, ginklus ir šaudybą, taktiką, mediciną ir kt. Šauliai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali ar nenori mokytis ginkluoto pasipriešinimo bazinių įgūdžių, gali pasukti pilietinio pasipriešinimo kryptimi.
Pilietinio pasipriešinimo krypties šaulių pagrindinis tikslas – gebėti koordinuoti ir vykdyti neginkluotą pasipriešinimą okupuotoje teritorijoje, rengiant įvairias akcijas, šviečiant visuomenę, organizuojant mitingus, demonstracijas ir pan. Bene reikšmingiausias neginkluoto pasipriešinimo pavyzdys yra knygnešystės reiškinys, kuomet po 1863 metų sukilimo buvo uždrausta lietuviška spauda. Spaudos draudimo laikotarpiu lietuviška spauda patekdavo nelegaliai, išsiplėtojo lietuviškų mokyklų tinklas – ši pasipriešinimo forma neabejotinai padėjo pagrindus atkuriant Lietuvos nepriklausomybę.
Vis dėlto, bazinės ginkluoto pasipriešinimo žinios praverstų kiekvienam Lietuvos piliečiui.
„Žmonės yra įsitikinę, kad jeigu prasidėtų karas, neramumai, jie paimtų ginklą į rankas ir iškart galėtų eiti kariauti. Bet iš tiesų, kaip ir bet koks kitas mokslas, karyba reikalauja tam tikrų žinių, įgūdžių ir to reikia mokytis nuolatos. Istorija rodo, kad karo metu nutinka taip, kad susidaro teritoriniai gynybos vienetai, kada žmonės susitelkia be jokio karinio pasirengimo ir todėl nukenčia nuo savo bendražygių ugnies“, – pasakoja mokomosios kuopos vadas Gabrielius E.Klimenka. Anot jo, šauliai pabaigę BŠĮK, jau turi tam tikrų žinių, kurias gali pritaikyti iš karto.
Mokomosios kuopos vadas įsitikinęs, kad krašto gynyba turėtų būti savaime suprantamas dalykas: „Turime ruoštis ir patys, ir ruošti vaikus, ugdant jų sąmoningumą, kad visi turime būti pasirengę vienaip ar kitaip ginti kraštą – kas gali ginklu, kas gali be ginklo, juk tam yra įvairiausios formos“.
Nuveikti darbai kelia Lietuvos šaulių sąjungos autoritetą
Vyriausybei ir Seimui nusprendus sustiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, šiais metais organizacijai gerokai padidintas finansavimas. Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjunga turi apie 13 tūkst. narių visoje Lietuvoje, tačiau tikimasi, kad reformavus, sustiprinus bei padidinus finansavimą šaulių skaičius išaugs iki 50 tūkst. narių.
Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės vadas mjr. M.Milius įsitikinęs, kad būtent šaulių pastangos ir pasiekti rezultatai duoda vaisių – yra pakeistas Šaulių sąjungos įstatymas, padidėjo finansavimas, įsteigti nauji etatai – tai įgalina siekti dar daugiau: „Tie pokyčiai, kurie iki 2022 metų buvo pasiekti, lėmė geresnes sąlygas ir galimybes. Nuolat ieškoma galimybių išplėsti Šaulių sąjungos infrastruktūrą – mokymų centrus, šaudyklas, priemones, techniką, ginklus“.
Rinktinės vadas pabrėžia, kad 50 tūkstančių Šaulių sąjungos narių būtų itin svarus skaičius sėkmingai vykdant užduotis: „Ir jeigu šie skaičiai prieš keletą metų atrodė kaip utopija, šiandien tai nebeatrodo neįveikiama užduotis.“
LŠS Karaliaus Mindaugo šaulio 10-oji rinktinė yra didžiausia Lietuvoje, vienijanti Vilniaus apskrities šaulius (Vilniaus miestas, Vilniaus rajonas, Širvintos, Ukmergė, Elektrėnai, Šalčininkai, Švenčionys, Trakai) bei Belgijoje susikūrusį šaulių padalinį, aktyviai dalyvauja valstybinių švenčių minėjimuose, pilietinėse iniciatyvose, socialinėse akcijose ir jaunosios kartos ugdymo programose.
