2018 11 21

Lietuvos savivaldybių indeksas: kodėl Klaipėda pranoko sostinę?

Maža skola, mažiau ilgalaikių bedarbių, mažesni žemės mokesčiai – tai keletas Klaipėdos stiprybių, kurias išskiria Lietuvos laisvosios rinkos institutas, ką tik paskelbęs Lietuvos savivaldybių indeksą ir uostamiestį pripažinęs lyderiu. Klaipėda kasmet konkuruoja su sostine ir šiemet vėl užlipo ant garbingos pakylos, pranokusi Vilnių.
Meridianas
Klaipėda pagal savivaldybių indeksą pripažinta šalies lydere. / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

„Tai geriausia prieškalėdinė žinia“, – pirmadienį išgirdęs naujieną sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, atvykęs į žiemos renginių, netrukus prasidėsiančių Klaipėdoje, pristatymą. Jo teigimu, šis įvertinimas – tai kruopštaus susitelkimo rezultatas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, jog Klaipėda lydere tapo įvertinus 58 kriterijus. Didele Klaipėdos stiprybe jis išskiria šilumos sektorių.

„Klaipėda yra vienas pavyzdinių miestų, kur šilumos gamyboje veikia konkurencija. Tai vienas didžiųjų miestų, sugebėjęs ją sukurti ir turintis daug nepriklausomų šilumos gamintojų“, – sakė Ž.Šilėnas. Miesto stiprybe įvardijama ir sinergija su Klaipėdos rajonu. Klaipėdai pavyksta rasti bendrus sąlyčio taškus su artimiausiais kaimynais ir užmegzti konstruktyvų bendravimą.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Žilvinas Šilėnas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Žilvinas Šilėnas

Ž.Šilėnas užsimena neseniai viešėjęs Klaipėdoje, mieste, kuris yra kitoks, gerąja prasme.

„Jis skiriasi nuo kitų Lietuvos miestų. Tai pajūrio aspektas – uostas, kranai ir krantinės, niekas Lietuvoje to neturi. Vokiško paveldo yra mieste, ko Lietuvoje nelabai rasi, man tie dalykai krenta į akis“, – sako instituto prezidentas.

Pasak jo kolegos, LLRI analitiko Martyno Tininio, Klaipėda pagal savivaldybių indeksą lydere tapo įvertinus visą eilę kriterijų.

„Klaipėdoje nedarbo lygis vos aukštesnis nei Vilniuje, tačiau pokytis lyginant su pernai lygus nuliui, vadinasi nei padidėjo, nei sumažėjo, o Vilniuje bedarbių išaugo 0,2 procentais. Ilgalaikių bedarbių Klaipėdoje yra mažiausiai, 9.3 procento, o Vilniuje dvigubai daugiau – per 18 procentų. Atlyginimai šiuo atveju nėra vertinami, tačiau Klaipėda, kiek pamenu, yra antroje vietoje.

Vertinta gyventojų dalis, kuri gauna būsto kompensaciją, taip pat, Klaipėda turi mažiausiai socialinę pašalpą gaunančių gyventojų dalį, tik 0,7 procento, Vilniuje – 1,1 proc.“, – vardijo analitikas.

Klaipėda lyginant su pajamomis turi itin mažą įsiskolinimo lygį, siekiantį 10,4 proc., o Vilnius – net 79 proc.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Klaipėdos senamiestis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Klaipėdos senamiestis

„Vertindami žiūrime ir tokį rodiklį kaip savivaldybės valdymo išlaikymas, tai yra, kiek kainuoja išlaikyti administraciją. Klaipėda gauna dešimtuką, 2,82 proc nuo visų išlaidų, tai mažiausias skaičius“, – sakė M.Tininis.

Palanki Klaipėdoje ir mokestinė aplinka. Štai vidutinė verslo liudijimo kaina yra 204 eurai, tuo metu Vilniuje – 561 euras.

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifas uostamiestyje siekia 0,8, o sostinėje – 1 procentą.

„Tarp miestų, Vilniaus ir Klaipėdos, skirtumas labai mažas, tačiau šiemet rodikliai geresni Klaipėdoje, – sakė M.Tininis. – Man asmeniškai tai vienas gražiausių ir labai gyvas miestas“.

Trumpai:

5 didžiųjų savivaldybių indeksas: 1. Klaipėdos m., 2. Vilniaus m., 3. Šiaulių m., 4. Kauno m., 5. Panevėžio m.

54 mažųjų savivaldybių geriausiųjų penketukas: 1. Klaipėdos r., 2. Kauno r., 3-4. Palanga ir Druskininkai, 5. Mažeikių r.

Nuo 2011 m. Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Reitingai sudaryti du – 6 didžiųjų savivaldybių (pagal gyventojų tankį) ir 54 mažųjų, remiantis 2017 m. duomenimis.

Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:

· taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;

· savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;

· mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;

· efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;

· atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;

· savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;

· mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

2014 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto rengiamas savivaldybių indeksas laimėjo prestižinį „Templeton Freedom Award" (JAV) apdovanojimą. Tarptautinis apdovanojimas kasmet teikiamas organizacijoms už jų indėlį skatinant konkurenciją ir žmogaus veiklumą. Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto parengtą metodologiją savivaldybės reitinguojamos Vengrijoje, Gruzijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kenijoje, rengiamasi Latvijoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis