Už ją vienbalsiai balsavo 100 parlamentarų.
„(...) ragina JTO nedelsiant imtis veiksmų užtikrinant neskraidymo zoną virš Ukrainos, siekiant sustabdyti masines civilių aukų žūtis“, – rašoma rezoliucijoje.
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, parlamento vicepirmininko Pauliaus Saudargo, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo Lauryno Kasčiūno ir kitų parlamentarų teiktame dokumente kreipiamasi į demokratinių valstybių parlamentus raginant, kad, kol bus ruošiamos techninės priemonės neskraidymo zonai užtikrinti, šios šalys siektų humanitarinių koridorių Ukrainos teritorijoje atidarymo.
Anot jų, pirmiausia tam reikėtų panaudoti Jungtinių Tautų mechanizmą arba įsteigti norinčių ir galinčių valstybių koaliciją, kad civiliai gyventojai galėtų saugiai išvykti iš karo veiksmų zonų bei Rusijos neteisėtai užimtų ir kontroliuojamų teritorijų.
„Neskraidymo zonos paskelbimas atvertų kelią imtis aktyvių priemonių, kad Jungtinių Tautų taikdariai galėtų užtikrinti humanitarinių koridorių ir Ukrainos atominių elektrinių bei branduolinių atliekų saugyklų saugumą“, – teigiama rezoliucijoje.
Pasak P.Saudargo, Rusijai bombarduojant civilinius gyventojus ir statinius, reikia žengti ryžtingą žingsnį į priekį.
„Mes kalbame apie rūpestį žmonėmis, civiliais“, – pabrėžė V.Čmilytė Nielsen.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad rezoliucija gali prisidėti prie bendro visuomenės spaudimo Vakarų valstybėms įsiklausyti į Ukrainos prašymus.
„Jei turėčiau galimybes, aš tą neskraidymo zoną jau seniausiai būčiau paskelbęs, bet tokių galimybių neturiu. O paraginimai, visa kita – viskas gerai, žodis gula prie žodžio, atsiranda visuomenės spaudimas. Pažiūrėkite visuomenės apklausas Jungtinėse Valstijose, ką jos rodo? Jos rodo didelį žmonių palaikymą Ukrainai ir jos prašymams“, – žurnalistams Seime sakė ministras.
Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys tvirtino, kad kalbant apie paramą Ukrainai, negalima pamiršti jos energetinės nepriklausomybės užtikrinimo nuo Rusijos.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas piktinosi, kad Lietuva per metus sumoka 3 mlrd. eurų už dujas, elektrą, naftą Rusijai.
„Būtent šie pinigai, būtent energetikos ištekliai naudojami tankams, lėktuvams, raketoms, kurios sprogdina Ukrainos miestus ir žudo Ukrainos žmones. Be abejo, tai nėra tik Lietuvos problema, yra ir kitų šalių, kurios priklauso nuo energetikos išteklių, bet Lietuvai šis karas ir Ukrainos tautos kančia yra, ko gero, artimiausia, nes būtent mūsų saugumo klausimas šiandien sprendžiamas Ukrainoje“, – sakė parlamentaras.
„Todėl niekaip negaliu suprasti, kodėl iki šiol nei Vyriausybė, nei už saugumą ir užsienio politiką atsakingi politikai nededa ant stalo plano, kaip atsisakyti Rusijos energetikos išteklių“, – teigė jis.
Rezoliucijoje demokratinės valstybės taip pat raginamos įvesti papildomų sankcijų Rusijai bei Baltarusijai, prisidedančiai prie Maskvos invazijos į Ukrainą.
Seimas raginti demokratines valstybes nedelsiant uždaryti savo oro erdvę bei uostus Rusijos lėktuvams bei laivams, užtikrinti, kad valstybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims, mėginantiems apeiti ES sankcijas, būtų taikomos antrinės sankcijos, remti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
Dokumente raginama Ukrainai nedelsiant suteikti ES šalies kandidatės statusą ir pradėti derybų procesą.
Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą prašė paskelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos.
„Jei neuždarysite mūsų dangaus, tik laiko klausimas, kada Rusijos raketos nukris jūsų teritorijoje, NATO teritorijoje“, – yra sakęs jis.
