Kaip žurnalistams šeštadienį sakė Vilniaus-Lietuvos vyskupijos vikaras, Trakų vyskupas Amvrosijus, nuo vasaros pabaigos nei anksčiau vykusieji, nei šios savaitės Sinodas nesvarstė prašymo suteikti Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai savavaldės bažnyčios statusą.
„Tas pareiškimas yra pateiktas, jokių požymių, kad jis atmestas, nėra. Mes viską darome, kad ta nepriklausomybė pas mus ateitų. Bet nurodinėti Sinodui mes negalime“, – teigė jis.
„Tikimės, kad tas sprendimas bus priimtas kuo greičiau, mes to siekiame ir net reikalavom“, – kalbėjo vyskupas.
Paklaustas, kodėl šis klausimas nepajuda, Amvrosijus teigė: „na, gal mažai meldžiamės, ir jūs mažai meldžiatės?“
Žurnalistams jis komentarus teikė šeštadienį vykstant religinei procesijai su stebuklingąja Dievo Motinos Surdegio ikona. Vienas pagrindinių Lietuvos stačiatikių bažnyčios šventųjų atributų iš Kauno į Vilnių buvo atvežtas pirmąkart per daugiau nei du dešimtmečius.
Rusijos ortodoksų bažnyčios vadovai reiškia palaikymą šalies vykdomam karui prieš Ukrainą, dėl to bažnyčia sulaukė tarptautinės kritikos ir svarstymų dėl Europos Sąjungos (ES) galimų sankcijų Maskvos patriarchui Kirilui – jų birželį Bendrija atsisakė paskutinę akimirką, paprieštaravus Vengrijai.
Pritaria ne visiems Sinodo sprendimams
Maskvos sinodas ketvirtadienį pratęsė Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus pareigas vadovauti Lietuvos stačiatikiams. Inokentijus yra sulaukęs 75-erių – pagal galiojančią tvarką, visi šio kanoninio amžiaus sulaukę Maskvos patriarchato hierarchai privalo pateikti prašymą tapti emeritais. Patenkinti šį prašymą ar atmesti, sprendžia Sinodas.
Kaip skelbė bernardinai.lt, ketvirtadienį Sinodas, be kitų sprendimų, taip pat faktiškai pripažino Rusijos įvykdytą skirtingų Ukrainos sričių aneksiją ir pertvarko savo administracinę struktūrą pagal naująją politinę realybę.
Anot naujienų portalo, Sinodo tekste jau kalbama apie „Donbaso, Chersono, Zoporižios sričių ir Ukrainos“ pabėgėlius, taip suponuojant, jog tai yra ne tos pačios valstybės teritorijos. Taip pat nuo Maskvos patriarchato Ukrainos Bažnyčios Sinodas atskyrė dar vieną vyskupiją.
Vyskupas Amvrosijus sakė, jog Lietuvos stačiatikiai nesutinka su šiais sprendimais.
„Mes galime nesutikti su kai kuriais Sinodo politiniais pareiškimais, jei jie susiję su tokiu aštriu klausimu, kaip Ukraina – tikrai nemanome, kad kai kurie sprendimai yra reikalingi, nes jie yra politiniai, o ne dvasiniai“, – tvirtino jis.
Dėl okupacijos pozicijos vengia
Lietuvos stačiatikių atstovas taip pat sako, jog negatyviai vertina Rusijos kariuomenės atakas prieš civilinius ir net religinius objektus, taip pat ir patriarcho Kirilo veiksmus laiminant į karą Ukrainoje vykstančius Rusijos karius ir net karinę techniką.
„Negatyviai“, – teigė jis.
Tačiau bažnyčios atstovas vengė išsakyti poziciją, ar Lietuvos stačiatikiai pripažįsta Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą su Rusijos aneksuotu Krymu ir sritimis šalies pietryčiuose.
„Blogai mokiausi geografiją mokykloje. Blogai mokiausi geografiją, atleiskite (...), manau, kad tai turi spręsti politikai, o ne dvasininkai“, – į klausimą, ar minimos sritys, Lietuvos stačiatikių nuomone, yra Ukrainos teritorija, atsakė jis.
Paklaustas, kaip vertina Rusijos vadovo Vladimiro Putino vaidmenį kare, jis teigė, jog „tepadeda jam Dievas, kad jis išsigelbėtų“.
„Aišku, kiekvienas iš mūsų turime tam tikrų nuodėmių, klaidų. Manau, kad jis irgi yra žmogus, jam irgi reikia melstis ir atgailauti“, – teigė Amvrosijus.
Anot jo, Lietuvos stačiatikiai meldžiasi, kad „būtų taika Ukrainoje, ir žmonės baigtų mušti ir žudyti vienas kitą“. Dėl karo, jo teigimu, yra „kalta mūsų žmonija“.
„Visi žemėje esame kaip didelė šeima. Ir kai žmonės barasi, kariauja, mušasi, klausimas – kas kaltas šioje šeimoje? (...). Sakyti, kad vyras kaltas arba žmona, arba vaikai, manau, būtų klaidinga. Manau, kad kalti tie, kurie turi tikslą, kad tas karas įvyktų. O kas jau turi tą tikslą, vienas Dievas žino“, – kalbėjo vyskupas.
Autonomijos siekis – po vidinių nesutarimų
Daliai Lietuvos stačiatikių dvasininkų ėmus kritikuoti Kremliaus invaziją, metropolitas Inokentijus birželio pabaigoje iš kunigystės luomo pašalino keturis dvasininkus. Jie pripažinti padarę kanoninius nusikaltimus.
Patys kunigai sako, kad toks sprendimas jų atžvilgiu priimtas būtent dėl to, jog šie kritikavo invazija į Ukrainą ir Rusijos ortodoksų paramą šiems veiksmams.
Lietuvos stačiatikių vadovybė tvirtina pati smerkianti Rusijos pradėtą karą, apie tai informavusi Maskvą, todėl atsiskyrusių dvasininkų kaltinimus neigia.
Pašalintieji ir dalis kitų Lietuvos stačiatikių dvasininkų prašo Konstantinopolio patriarcho leisti Lietuvoje atkurti kanoninį pavaldumą jam.
Reaguojant į šią situaciją, Lietuvos stačiatikių bažnyčia viešai prakalbo apie didesnės autonomijos siekį. Su Kirilu susitikęs vyskupas Amvrosijus liepą žurnalistams Vilniuje teigė sulaukęs pozityvios patriarcho reakcijos siūlymo suteikti Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai savavaldės bažnyčios statusą. Tačiau Sinodas šio klausimo iki šiol nesvarstė.
Lietuvos stačiatikių teigimu, siūlymas leistų Lietuvos vyskupų sinodui pačiam rinkti metropolitą, nors kandidatus ir toliau galėtų siūlyti patriarchas Kirilas, o Maskvos patriarchas neturėtų jokių teisių pašalinti jau išrinktą religinį vadovą Lietuvoje. Taip pat be Maskvos patriarchato būtų suteikta teisė tiesiogiai skirti vyskupus ir kitas pareigybes.
Šiuo metu Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui. Savavaldės bažnyčios statusą turi tik trys stačiatikių bažnyčios, esančios kanoninėje Maskvos patriarchato jurisdikcijoje: Estijos, Latvijos ir Moldovos.
