Kaip šeštadienį pranešė Lietuvos stačiatikių arkivyskupija, kalbama apie ypatingą Bažnyčios statusą, artimą autonomijai.
Inokentijus teigė, kad kreipimasis į Maskvos patriarchatą yra istorinis įvykis.
Šiuo metu Latvijos, Estijos ir Moldovos stačiatikių bažnyčios, taip pat Rusijos stačiatikių bažnyčia už Rusijos ribų, yra savarankiškos.
Visos šios Bažnyčios yra nepriklausomos organizuodamos savo bažnytinį gyvenimą ir priimdamos sprendimus, išlaikant kanoninį ryšį su Maskvos patriarchatu.
Inokentijaus prašymą priėmė svarstyti Rusijos stačiatikių bažnyčios Šventasis Sinodas, kuris šių metų gegužės 27 dieną nusprendė sudaryti atitinkamą komisiją, šiam klausimui spręsti.
Metropolito teigimu, tai būtų Ortodoksų Bažnyčios statuso Lietuvoje atitikimas esamai situacijai, nes ir šiandien visus sprendimus jos vadovybė priima savarankiškai.
„Mūsų bažnyčia yra ne Maskvos ar rusiška, o Lietuvos, visi sprendimai, susiję su jos valdymu, priimami Lietuvoje. Visiškai neturėdami jokių finansinių ryšių su Maskvos patriarchatu išlaikome kanoninį ir maldos ryšį su Motina Bažnyčia, ir liekame ištikimi stačiatikių pamaldumo rusiškoms tradicijoms”, – pranešime sakė metropolitas Inokentijus.
Iki šiol Lietuvos stačiatikių bažnyčia turėjo kanoninį vyskupijos statusą. Savarankiškos Bažnyčios statusas vyskupų susirinkimo sprendimu suteikiamas patriarchaliniu tomosu (sutikimo dekretu).
Inokentijus anksčiau iš pareigų atleido kelis stačiatikių kunigus, kai šie inicijavo atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato ir nusprendė kreiptis į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šios metropolijos dalimi.
Minėti kunigai anksčiau kritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą ir Rusijos ortodoksų bažnyčios paramą šiems veiksmams. Jie tvirtina, jog su jais susidorojama dėl kitokios nuomonės. Lietuvos stačiatikių vadovai tai neigia ir sako, kad pati Lietuvos ortodoksų bažnyčia pasmerkė Rusijos veiksmus, o kunigai skaldo bendruomenę, sulaužė priesaiką ir pažeidė kitus kanonus.
