Gruodžio 27 d. Vilniuje, Šventosios Dvasios vienuolyne, įvyko visuotinis Lietuvos stačiatikių bažnyčios susirinkimas, kuriame dalyvavo dvasininkai, vienuoliai ir visų Lietuvos stačiatikių parapijų atstovai pasauliečiai, teigiama organizacijos pranešime spaudai.
„Konstatuota, kad Lietuvos stačiatikių bažnyčia nedelsdama, vieningai, pradedant vadovybe, kartu su kitais dvasininkais ir pasauliečiais, pasmerkė karą prieš Ukrainą ir išreiškė visišką pritarimą antikarinei Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovo, Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus, pozicijai“, – rašoma pranešime spaudai.
Remiantis juo, susirinkime taip pat patvirtintas didesnės bažnytinės nepriklausomybės siekis, kreiptasi į Švenčiausiąjį Sinodą.
„Anksčiau metropolitas Inokentijus kreipėsi į Sinodą su prašymu suteikti Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai Savavaldės bažnyčios statusą“, – nurodo Stačiatikių bažnyčia.
Pranešime taip pat rašoma, kad „bažnyčios statusas turi atitikti esamas realijas“, o Lietuvos stačiatikių bažnyčia „yra viena iš tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių; faktiškai ji yra moraliai bei finansiškai nepriklausoma religinė organizacija.“
„Kartu Lietuvos stačiatikių bažnyčiai labai svarbu nepažeisti bažnyčios kanonų: Lietuvos stačiatikių arkivyskupija per kanoninius ryšius su Maskvos patriarchatu susivienija su visa Stačiatikių bažnyčia, su jos pilnatve. Be to, kanoninis ryšys niekaip netrukdo bažnyčios savarankiškumui. Analogiškai ir Romos katalikai įvairiose šalyse palaiko kanoninį ryšį su Vatikanu, Šv. Petro Sostu“, – nurodoma toliau.
Dalis dabar jau buvusių Lietuvos stačiatikių dvasininkų inicijavo Lietuvos stačiatikių atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato ir prašo Konstantinopolio patriarcho leisti Lietuvoje atkurti kanoninį pavaldumą jam.
Dėl to metropolitas Inokentijus birželio pabaigoje iš kunigystės luomo pašalino keturis dvasininkus. Jie pripažinti padarę kanoninius nusikaltimus.
