Savaitraščio tinklaraštyje „Eeastern approaches“ paskelbtame komentare E.Lucasas taip pat paragino Lietuvos pareigūnus labiau stengtis, kad viešojoje erdvėje Lietuvos pozicija būtų girdima labiau.
„Gerinti lietuvių kalbos mokėjimą mažumų vidurinėse mokyklose yra nacionalinės svarbos klausimas. Galbūt švietimo reforma ir turi trūkumų, bet pagrindinė idėja didinti dėstymo lietuvių kalba kokybę ir kiekybę nėra diskriminuojanti ir ją verta įgyvendinti“, – rašo „The Economist“ redaktorius.
Jis siūlo šalies pareigūnams daugiau aiškinti savo poziciją, nes sunkiai suprantama, kad jei iš tiesų Latvijoje ir Lietuvoje lenkų atžvilgiu galioja panašios nuostatos, kodėl visą kritiką gauna tik Lietuva.
Anot E.Lucaso, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje galėtų būti vienoje vietoje pateiktas faktų rinkinys ar nuorodos, kurios paaiškintų istorinį jautrumą dėl polonizacijos ir atremtų faktines klaidas. Kaip pavyzdį jis pateikė informaciją apie lietuvių priverstinį iškeldinimą iš Suvalkų karo metais.
Apžvalgininkas taip pat pabrėžė, kad politikai nėra atsakingi už tai, ką rašo žiniasklaida, todėl „nesąžininga reikalauti, kad Lietuvos politikai pasmerktų kiekvieną antilenkišką pareiškimą žiniasklaidoje“.
Šį komentarą jis paskelbė praėjus kelioms dienoms po to, kai pasiaiškinti dėl Lietuvoje nuskambėjusių antilenkiškų pareiškimų Varšuvoje buvo iškviesta Lietuvos ambasadorė Loreta Zakarevičienė.
