Konservatoriai ir liberalai sutinka, kad dabartinę krepšelių metodiką galima tobulinti, bet radikalių permainų siūlo vengti. Tuo tarpu LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis yra kategoriškas: tiek studijų krepšelių, tiek mokinio krepšelio sistemos reikia atsisakyti.
„Valstiečiams" studijų krepšeliai – blogis
Suprasti akimirksniu
- LVŽS siūlo keisti švietimo finansavimą iš esmės, atsisakyti moksleivio ir aukštojo mokslo krepšelių
- TS-LKD ir LRLS sutinka: sistemą reikia taisyti, bet atsisakyti jos nenori
- R.Karbauskis kategoriškas: neįsivaizduoja koalicijos su už krepšelius pasisakančiomis partijomis
Savo programoje LVŽS žada sukurti valstybės poreikiu grindžiamą švietimo finansavimo sistemą ir atsisakyti aukštojo mokslo krepšelių.
„Krepšelių sistema niveliuoja interesą rūpintis aukštojo mokslo kokybe. Ji neužprogramuoja kokybės kaip kriterijaus. Krepšeliai naikina pačius pagrindinius, esminius aukštojo mokslo tikslus. Ir mūsų požiūris yra toks: mes siūlome padaryti tai, ką padarė, pavyzdžiui, suomiai su estais. Jie eina link nemokamo aukštojo mokslo visiems, toks yra sprendimas. (…) Bet valstybė turi derėtis su aukštosiomis mokyklomis, kiek kokių specialistų reikia paruošti. Ir reikalavimai stojant į aukštąsias mokyklas turi būti aiškiai didesni negu yra dabar“, – 15min sakė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
TS-LKD programoje teigiama, kad krepšelių sistema „nėra optimaliausias sprendimas“ ir kad dabartinę aukštojo mokslo finansavimo tvarką būtina keisti taip, kad būtų užtikrinama studijų bei mokslo kokybė, kad gabiausieji neieškotų studijų svetur. Tačiau pačios sistemos atsisakyti nesiūloma.
„Vadinamoji studijų krepšelių sistema savo laiku padarė teigiamą įtaką.(…) Įvedus krepšelius aukštojo mokslo sistema buvo šiek tiek subalansuota, atsirado normalesnis procentas mokyklą baigusių abiturientų, kurie eina į aukštąjį mokslą. Tačiau krepšelių sistemą reikia tobulinti“, – sakė vienas TS-LKD kandidatų į švietimo ir mokslo ministrus, Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas.
Galimą krepšelių atsisakymą jis apibūdino kaip „radikalų“ variantą.
„Tuomet turėtume padaryti labai radikalią aukštųjų mokyklų tinklo konsolidaciją. Nes su esamu valstybės ekonominiu pajėgumu visoms mokykloms neužtikrinsime finansavimo, atitinkančio europinius standartus (…) Tai, ką sako LVŽS savo programoje – populistiniai žaidimai. Jei jie nori ir atsisakyti krepšelių, ir išlaikyti regioninius universitetus, tada valstybė švietimo sistemai turėtų papildomai skirti mažiausiai 300-400 mln. eurų. Iš kur jie bus paimti? Iš sveikatos apsaugos? Mažinant pensijas? Turint tokį aukštųjų mokyklų tinklą kaip dabar, nemokamas ir dar aukštos kokybės mokslas – nerealus dalykas“, – pabrėžė P.Baršauskas.
Tuo tarpu LRLS pasisako už studijų krepšelių sistemos tolesnį tęstinumą. Partijos programoje teigiama, kad studijų krepšelio dydžiai bus nuosekliai didinami.
„Finansavimo prasme valstybės užsakymo sistema per krepšelius veikia. Atskirose specialybėse šalia krepšelių yra ir tikslinio finansavimo galimybė, lėšas skiriant nepopuliarioms specialybėms. Čia ir yra susitarimo taškas: kiek tokių vietų šalia krepšelių ir studentų pasirinkimo vietos turi būti centralizuotai paskirstoma (…) Turime kalbėti faktais. Skaičiai rodo, kad tai yra veikiantis modelis“, – 15min sakė LRLS kandidatas į švietimo ir mokslo ministrus Gintaras Steponavičius.
Konservatoriai ir liberalai ieškos kompromisų, R.Karbauskis į juos nelinkęs
Ar tokias skirtingas pozicijas deklaruojančios partijos gali susitarti? P.Baršausko teigimu, svarbiausia – derantis dėl koalicijos sutarti, kad švietimas ir mokslas valstybėje taps prioritetu ir kad šios sritys būtų vertinamos remiantis kokybiniais rodikliais. Tuomet, jo manymu, bus galima ieškoti kompromisų ir dėl programinių nuostatų, kurios dabar atrodo priešingos.
Mums atrodo labai abejotina galimybė, kad koalicijoje, kurioje mes būsime, būtų ir Liberalų sąjūdis, – taip pat sakė R.Karbauskis.
„Labai gražiai Gabrielius Landsbergis pasakė: turėsime rasti konsensusą, kompromisą dėl detalių, bet svarbiausia – sutarti dėl bendros linijos. Jei tvirtai pasakysime, kad švietimas yra prioritetas, vienokias ar kitokias išlygas vėliau bus galima rasti. Dabar kai kurie programiniai teiginiai atrodo nesuderinami, bet kompromisą rasti tikrai bus galima, jei dėl pagrindinio dalyko sutarsime“, – sakė P.Baršauskas.
Panašias mintis išsako ir G.Steponavičius.
„Kompromiso galima siekti. Čia matau erdvės susikalbėjimui. Valstybės poreikių tenkinimas galimas per krepšelius ir per tikslinį finansavimą – yra du būdai. (…) Manau, kad mes diskutuosime argumentų kalba. Ateis momentas, sėdėsime prie derybų stalo ir ieškosime sprendimo“, – sakė G.Steponavičius.
Tačiau R.Karbauskis kalbėjo kategoriškiau. Jo teigimu, krepšelių sistema yra ydinga ir derantis dėl koalicijos būtent šios sistemos pakeitimas bus vienas iš esminių derybų punktų. LVŽS lyderis sakė sunkiai įsivaizduojantis dalyvavimą koalicijoje, kurioje sistema išliks tokia, kokia yra. Taip pat R.Karbauskis pažėrė kritikos būtent LRLS.
„Šnekant apie liberalų požiūrį į švietimo sistemą, jie tikriausiai negalėtų į ją žiūrėti kritiškai, nes patys ją ir sukūrė. Mums atrodo labai abejotina galimybė, kad koalicijoje, kurioje mes būsime, būtų ir Liberalų sąjūdis“, – taip pat sakė R.Karbauskis.
„Valstiečiai“ siūlo klasės, o ne mokinio krepšelius
Partijų požiūriai į krepšelius išsiskiria ne tik aukštajame moksle. LVŽS žada atsisakyti ir „mokinio krepšelio“ metodikos, kuri, pasak partijos programos, didina ugdymo sąlygų netolygumus. Ją keisti siūloma su skirtinga didmiesčių ir periferijos situacija susietu klasių komplektų modeliu.
„Mes manome, kad savivaldybėms atidavus tas pačias lėšas, kurios yra skiriamos per krepšelių sistemą, leidžiant joms tomis lėšomis disponuoti ir tvarkytis, mes turėsime daug didesnį efektą. (…) Mūsų žingsniai yra nukreipti link Suomijos modelio. Kad savivalda ne tik tvarkosi su švietimo tinklu, bet ir gali pagal tam tikras specifikas prie turinio prisiliesti“, – sakė R.Karbauskis.
Paklaustas, ar derantis dėl koalicijos moksleivio krepšelio principu pagrįstos sistemos keitimas bus vienas tų principų, dėl kurių LVŽS į kompromisus neis, R.Karbauskis patvirtino, kad taip.
„Aš galvoju, kad čia bus labai kategoriška sąlyga. Nes jeigu mes šitoje vietoje nesitvarkysime, mes po keturių metų nebeturėsime ką tvarkyti“, – sakė R.Karbauskis.
TS-LKD savo programoje galimybės atsisakyti „mokinio krepšelio“ sistemos nesvarsto. P.Baršausko nuomone, situacija su mokinio krepšeliu yra panaši kaip su aukštojo mokslo krepšeliu – sistema reikalauja tobulinimo.
„Pokyčiai turi būti, kalbų net nėra. Bet kaip tą darysime, kitas klausimas. Nesu radikalaus sistemos draskymo šalininkas. Permainos tik permainų vardan nėra gerai, bet tobulinti dabartinę sistemą tikrai reikia“, – teigė P.Baršauskas.
LVŽS idėją atsisakyti moksleivio krepšelio P.Baršauskas įvertino kaip potencialiai svarstytiną, tačiau, pasak jo, ji turi būti sukonkretinta.
„Jeigu atsisakome krepšelio, turime labai aiškiai pasakyti, kuo jį pakeisime. Turi būti nuoseklumas, aiškumas. Ta pati klasių krepšelio idėja nėra visai be pagrindo, bet reikia ją analizuoti“, – sakė P.Baršauskas.
Tuo tarpu liberalai siūlo šią sistemą netgi išplėsti – kad per „mokinio krepšelius“ skirstomos būtų ne tik lėšos ugdymui, bet ir lėšos pačių mokyklų ūkio išlaikymui. Tai, pasak LRLS, didintų mokyklų finansinį savarankiškumą.
G.Steponavičiaus teigimu, atsisakyti mokinio krepšelio būtų neefektyvu. Jis sakė, kad derybų metu pasistengtų tuo įtikinti ir koalicijos partnerius.
„Klasės krepšelio modelis yra neefektyvus. Mokytojų atlyginimus mes galime didinti, spręsdami pustuščių mokyklų problemą, mažindami biurokratų skaičių.(...) Švedijoje, Olandijoje, Jungtinėje Karalystėje egzistuoja pilnas krepšelio modelis. Jis yra tenkinantis ir tėvus, ir visą švietimo bendruomenę. Remiamės geriausiomis patirtimis, diskutuosime argumentų kalba“, – teigė G.Steponavičius.
Švietimo sistemos atstovai: radikalių permainų tikrai nereikia
Ką apie planus atsisakyti studijų krepšelio galvoja Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinguose pirmaujančio Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas ir kaip galimybę atsisakyti mokinio krepšelio vertina Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius?
A.Žukauskas teigia studijų krepšelių sistemą vertinantis kaip neblogą, bet taisytiną.
„Dabartinė studijų krepšelių sistema nėra bloga, nors yra taisytina. Manome, kad remiantis užsienio gerosiomis praktikomis valstybė su universitetais galėtų pasirašyti susitarimus, pagal kuriuos šios netenkamos lėšos būtų kompensuojamos universitetams įgyvendinus tam tikrus kokybinius rodiklius, tokius kaip vidutinis absolventų atlyginimas, įsidarbinamumas pagal kvalifikacijos lygį ar kiti rodikliai. (…) Gabesni studentai turėtų gauti kokybiškesnį išsilavinimą: aukštesnės kvalifikacijos dėstytojus, geresnę studijų ir mokslo infrastruktūrą, o tam reikalingas ir papildomas finansavimas“, – sako A.Žukauskas.
Visiškai grįžti prie „valstybės poreikio“, pasak VU rektoriaus, būtų didelė klaida.
„Universitetų paskirtis yra ugdyti ir lavinti talentus, gebančius dirbti ne tik šiandien, bet ir ateityje, kurios poreikių mes nežinome. Radikalūs pokyčiai aukštojo finansavimo sistemoje nėra būtini, kadangi matome galimybę tobulinti esamą sistemą“, – sakė A.Žukauskas.
VU rektorius taip pat išsakė mintį, kad aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacija turi būti skatinama politiniu lygmeniu, siekiant mažinti neefektyviai panaudojamos infrastruktūros kiekį.
„Tikimės, kad universitetų jungimasis nebus mechaniškas. Jeigu aukštoji mokykla nekuria didelės pridėtinės vertės, jos jungimas niekam nebus naudingas – tad tokią aukštąją derėtų ne jungti, o reorganizuoti, perkeliant vertingas veiklas į kitas aukštąsias mokyklas“, – sakė A.Žukauskas.
Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius siūlymus atsisakyti moksleivio krepšelio įvertino kaip švietimo sistemos problemų nesupratimą. Jo teigimu, radikalių permainų vidurinio ugdymo finansavimo sistemoje dabar reikėtų vengti.
„Mes pasiekėme tokią stadiją, kai bet kokie pakeitimai mus veda į dar gilesnę duobę. Tai, ką siūlo „valstiečiai“, dvelkia atgyvena arba tiesiog problemos nesupratimu. Reikia matyti susikaupusias problemas švietimo sistemoje. Sistemos, kuri bent jau dalinai veikia, atsisakymas nelabai galėtų atnešti kokią nors akivaizdžią naudą. Greičiau kaip tik įklampintų mokyklas ir sukurtų dar bjauresnę situaciją“, – sakė S.Jurkevičius.
Jo teigimu, įvedus „valstiečių“ siūlomą sistemą ir pinigus skirstant pagal klases būtų galima manipuliuoti mokinių skaičiumi klasėse, jį dirbtinai mažinant. Tuomet mokykloje atsirastų daugiau klasių ir ji gautų daugiau pinigų.
„Sistemą keisti norima, nes matoma, kad kai kurios mokyklos neišsilaiko. Tas mokyklas norima gelbėti kitų mokyklų sąskaita“, – sakė S.Jurkevičius.
