Lietuvos musulmonų bendruomenės dvasinis lyderis Romas Jakubauskas susirinkimo metu pripažino patyręs spaudimą iš Turkijos atstovų, skambėjo ir pasisakymai apie šios valstybės skiriamas lėšas Lietuvos totoriams.
Akcentavo vienybės trūkumą
Pirmasis susirinkimo metu kalbėjęs Raižių musulmonų religinės bendruomenės pirmininkas Ipolitas Makulavičius teigė, kad Atgimimo metu prasidėjusi bendra Lietuvos totorių veikla, pasireiškusi ir paramos Lietuvos nepriklausomybei reiškimu, truko iki 1994 m., kuomet prasidėjo skaidymasis ir „paklodžių tampymas“.
Pasak I.Makulavičiaus, maždaug tuomet atskiros totorių bendruomenės ėmė veikti atskirai, o bendra totorių bendruomenė ėmė byrėti ir šis procesas tęsiasi iki šiol. I.Makulavičius kvietė taisyti padėtį.„Prarandame savo tautiečius, kuriems dar rūpi tautinė savimonė“, – perspėjo jis.
Raižių bendruomenės pirmininkas ragino vieniems kitų nekaltinti dėl to, kad Vilniuje mečetės iki šiol nėra. Anot jo, mečetės statybomis Vilniuje turi rūpintis Vyriausybė, o jokio vieno žmogaus totorių bendruomenėje laikyti atsakingu už mečetės statybas nereikia. „Mečetės statyba – ne vieno žmogaus reikalas“, – sakė jis.
I.Makulavičius perspėjo, kad jei totoriai toliau užsiims tarpusavio kaltinimais, o ne konstruktyvia veikla, po keliasdešimt metų bendruomenės gali išvis nebelikti. Anot jo, svarbu suprasti, kad kalba eina apie tautos išlikimą.
Kvietė atverti kelią jaunimui
Patvirtinus susirinkimo darbotvarkę, išrinkus balsų skaičiavimo komisiją ir sekretorius, pirmasis pasisakė Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas. Padėkojęs visiems susirinkusiems, jis atkreipė dėmesį į tai, kad konstruktyviai apie savo reikalus bendruomenės atstovai nekalbėjo nuo 1989 m.
Jo teigimu, susirinkimas yra svarbus ne tik Lietuvos totorių bendruomenių sąjungai, bet ir visiems totoriams – iki šiol totorių bendruomenių susitikimai vykdavo tik atskiruose regionuose.
A.Jakubauskas skatino susirinkusius išsakyti tiek savo skaudulius, tiek laimėjimus ir sakė, kad tokie visuotiniai susirinkimai turi tapti tradicija.
A.Jakubausko teigimu, pasauliniai globalizacijos procesai tirpdo totorių bendruomenę, tad derėtų kelti klausimą, kaip toliau gyventi Lietuvos totoriams ar bendruomenei apskritai reikia vienybės bei kaip ją pasiekti.
Bendruomenių sąjungos pirmininkas užsiminė, kad grėsmę kelia ir „nedraugiškos“ valstybės, tiesa, jų neįvardindamas.
„Kitas punktas, kuris, mano galva, globalėjančiame pasaulyje yra svarbus – ar svetimos valstybės, ypatingai nedraugiškos valstybės, per kai kuriuos asmenis gali daryti įtaką Lietuvos bendruomenei, kištis į bendruomenės reikalus? (…) Mano giliu įsitikinimu, to negali būti“, – sakė A.Jakubauskas.
Kitas punktas, kuris, mano galva, globalėjančiampasauly yra svarbus – ar svetimos valstybės, ypač nedraugiškos valstybės, per kai kuriuos asmenis gali daryti įtaką Lietuvos bendruomenei, kištis į bendruomenės reikalus? (…) Mano giliu įsitikinimu, to negali būti, – sakė A.Jakubauskas.
Metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje A.Jakubauskas žadėjo trauktis iš visuomeninės veiklos ir užleisti vietą jaunimui. Taip elgtis jis paragino ir kitus totorių bendruomenių vadovus.
Muftijus: pagalbos reikia ieškoti šalia
Vėliau kalbėjęs musulmonų dvasininkas, Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro – muftiato – muftijus Romas Jakubauskas citavo pranašo Mahometo žodžius, kuriuose sakoma, kad imantis bet kokius veiklos reikia pradėti nuo artimųjų.
„Dažnai mes kalbame apie vienybę ir gaunasi, kad kalbėdami apie vienybę ieškome paramos ir pagalbos kažkur labai toli. Arba pripažinimo kažkur labai toli. Pirmiausia turime žinoti ir palaikyti vienas kitą, kitaip vienybės nepastatysime“, – sakė R.Jakubauskas, priminęs, kad šalyje totorių liko vos apie tris tūkstančius.
Jo teigimu, totoriai turi mažiau pavydėti vieni kitiems ir didžiuotis tuo, ką turi.
„Mūsų protėviai mums paliko 620 metų nuostabios istorijos. (…) Didžiuojuosi tuo, kad mano tėvai praliejo kraują už Lietuvą. Mes turime didžiuotis tuo.
Didžiuojuosi tuo, kad mano tėvai praliejo kraują už Lietuvą. Mes turime didžiuotis tuo.
Kokio velnio man kažkoks turkas, atvažiavęs iš nežinia kur, ar kažkoks totorius iš nežinia kur, kuriam nerūpi Lietuva, nurodinės man, kaip man gyventi mano žemėje?“ , – pareiškė R.Jakubauskas. Šiuos jo žodžius susirinkusieji palydėjo garsiais plojimais.
„Nėra ko žiūrėti, tikėtis pagalbos iš toli. Nes kiekvienas, kas ateis ir pradės remti finansiškai, iš karto nurodinės, kaip mums gyventi, su kuo mums draugauti. Tai yra blogai“, – sakė R.Jakubauskas.
Pasak R.Jakubausko, problemas reikia spręsti tiesiai, atvirais pokalbiais. „Korane sakoma, kad apkalba yra tas pats, kas valgyti numirusio brolio mėsą“, – sakė muftijus.
Muftijus akcentavo, kad Lietuvos totoriai tėvynės už Lietuvos sienų neturi, paminėjęs, kad visi patys žino, kokia situacija Tatarstane ar Kryme, tad turi remtis vieni kitais.
„Jei neparemsime vienas kito, mažai mums liko. O man tikrai nesinorėtų, kad šita istorija, apie kurią aš važinėju po pasaulį ir pasakoju musulmonams kitose šalyse, kokia pas mus nuostabi istorija... atvažiuos žmonės ir nebus į ką pažiūrėti“, – įspėjo R.Jakubauskas.
Kaune – problemos dėl mečetės
Toliau susirinkimo metu sekė totorių bendruomenių pirmininkų pasisakymai. Kauno apskrities totorių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Šafranavičius ragino imtis darbo, pasiūlė diskutuoti apie galimybę įkurti Lietuvos totorių muziejų – internetinį, o gal ir realų.
K.Šafranavičius pripažino, kad daug Kauno totorių užsiima tik kultūrine veikla, nedalyvauja Kauno musulmonų bendruomenės veikloje, o Kauno totorių bendruomenė ir Kauno musulmonų bendruomenė nuo 2005 m. veikia atskirai.
Jis sakė manantis, kad tai asmeninių ambicijų pasekmės, tačiau pabrėžė, kad Kauno mečetės statybų iniciatoriai tarpukariu buvo būtent Lietuvos totoriai, o mečetę puošė Vytauto Didžiojo bareljefas.
Pasak K.Šafranavičiaus, totoriai turi pasiekti, kad gautų tautinės bendrijos statusą ir atitinkamą finansavimą, kaip, pasak jo, yra Rumunijoje ir Lenkijoje. „Nereikia išorinių pinigų, nevardinsim iš kurių valstybių“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie Kauno mečetę ir jos praradimą K.Šafranavičius sakė, kad jos valdymas – Kauno musulmonų bendruomenės reikalas, o jis pats, kaip katalikas, nenori kištis į religinės bendruomenės vidaus reikalus.
Paklaustas, kas finansuoja Kauno mečetės renovaciją, K.Šafranavičius atsakė, kad šis klausimas irgi turi tekti musulmonų bendruomenei. „Girdėjau, kad turkų vyriausybė finansuoja. Bet ar tai teisybė, nežinau“, – sakė jis.
Perspėjo dėl skilimo
Prie mikrofono žengus Nemėžio totorių bendruomenės pirmininkui Tairui Kuznecovui, kuris buvo vienas iš asmenų, pasirašusių kreipimąsi, kuriuo prieštarauta susirinkimo rengimui, atmosfera netrukus įkaito.
Iš pradžių T.Kuznecovas perspėjo, kad Kauno ir Vilniaus musulmonų religinės bendruomenės rengia dokumentus pasitraukimui iš Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro – muftiato. T.Kuznecovo teigimu, jis pats yra prieš tokį skilimą, bet muftiatas gali subyrėti.
T.Kuznecovas sakė esąs pasiruošęs būti tarpininku, kad muftiatas išliktų, ir apkaltino Kauno totorius Kauno mečetės praradimu, nesugebant išlaikyti įtakos jos valdyme.
T.Kuznecovas atkreipė dėmesį ir į ankstesnių kalbėtojų pasisakymus apie turkus ir Turkiją. Jis atvirai pareiškė, kad Turkija skiria lėšas totorių bendruomenėms Lietuvoje. Anot jo, anksčiau ir A.Jakubauskas bei R.Jakubauskas žinojo apie Turkijos įtaką, bet jai neprieštaravo.
„Kodėl buvo pavaryta ant turkų? Todėl, kad turkai nustojo finansuoti Ado knygą. Turkai pamatė, kad pinigai eina į vėją, ir pradėjo finansuoti konkrečius dalykus, kur nesugebėjo buvusi Kauno valdžia restauruoti Kauno mečetės. (…) Jie restauravo mečetę. Mečetė liks Lietuvoje, Kaune, neiškeliaus į Turkiją. Į šitą reikia atkreipti dėmesį. Kodėl muftijus nebuvo prieš turkus, kai Adas gaudavo paramą iš turkų? Kai nustojo gauti paramą iš turkų, pasipylė prieš turkus. Turkai atrestauravo mečetę, turkai Keturiasdešimties Totorių kaimo bendruomenei pastatė tvorą, turkai padeda Nemėžio statyboms.
Turkai atrestauravo mečetę, turkai Keturiasdešimties Totorių kaimo bendruomenei pastatė tvorą, turkai padeda Nemėžio statyboms.
Ką, išveš viską į Turkiją? Ne. Bet, sutinku, visa tai turi būti Lietuvos totorių (…) Žinoma, nori panaudoti Lietuvos totorių potencialą kaip savo placdarmą. Mes turime šitą žiūrėti ir neleisti“, – kalbėjo T.Kuznecovas.
Pasak T.Kuznecovo, Lietuvos totorių susirinkimą organizuoti turėjo ne fiziniai asmenys, o bendruomenių atstovai, be to, jis sakė abejojantis kongreso tikslingumu apskritai, nes bendruomenės savo klausimus gali spręsti bei tikslų siekti ir pačios. Jo teigimu, visos Lietuvos totorių bendruomenių mastu keliami tikslai gali būti tik strateginiai.
Sulaukęs kitų kongreso dalyvių replikų ir kaltinimų totorių bendruomenės skaldymu, T.Kuznecovas pareiškė, kad tik perteikia informaciją ir kad gali paremti savo žodžius dokumentais.
Paprašytas įvardinti, kas yra „Raižių bajorai“, minimi kongreso oponentų kreipimesi, T.Kuznecovas pareiškė, kad tai – kvietimus į kongresą platinęs Motiejus Jokubauskas, A.Jokubauskas ir I.Makulavičius, kuriuos jis apkaltino ir kišimusi į Nemėžio bendruomenės gyvenimą.
Galiausiai, pasiginčijęs su dar keletu kongreso dalyvių, T.Kuznecovas pasitraukė nuo scenos. Kongreso dalyvių sąraše užsirašyti jis ir dar keli kongreso oponentai nesutiko, pareiškę, kad nežino, kam bus panaudoti parašai.
Vėl ant scenos užlipęs A.Jakubauskas atsikirto apkaltinęs T.Kuznecovą melu ir pareiškęs, kad jis neturi palaikymo netgi Nemėžyje.
Skundėsi darbotvarkės derinimu
Vėliau kritišką kongreso organizatorių atžvilgiu nuomonę išsakė ir Vilniaus apskrities totorių bendruomenės pirmininkė Galina Miškinienė, kuri taip pat pasirašė kreipimąsi. Ji pareiškė besigailinti, kad „įlindo į šitą virtuvę“, patikėjusi A.Jakubausku.
G.Miškinienė reiškė nepasitenkinimą, kad iš karto negavo kvietimo į totorių susirinkimą, su ja nebuvo derinta data ir dienotvarkė, ir piktinosi teiginiais, esą ji atstovauja Kazanės totoriams.
Ji pabrėžė, kad yra Lietuvos totorė, ir teigė, kad Lietuvos totorių istoriją pristatinėjo visame pasaulyje, tačiau kritikos sulaukia dėl to, kad, mokėdama turkų kalbą, taip pat Lietuvoje skleidžia Turkijos kultūrą.
„Nekenčiu, kai už nugaros be pagrindo yra skelbiama informacija. Aš esu vadinama kažkodėl teroriste tik dėl to, kad aš bendrauju ir pristatau turkų kultūrą“, – sakė G.Miškinienė.
G.Miškinienės teigimu, Lietuvos totoriai ne kartą kreipėsi paramos į Turkiją – ji vertė šiuos kreipimusis – ir Turkija daug padėjo. Turkija, anot jo, padeda totoriams įvairiuose kraštuose – Azerbaidžane, Kryme, Tatarstane.
Išklausęs G.Miškinienės kalbą, A.Jakubauskas priminė, kad buvo vienas Vilniaus krašto totorių bendruomenės kūrėjų, ir paragino ją atsistatydinti, sekant jo pavyzdžiu. „Jūs man ne pavyzdys“, – atsikirto G.Miškinienė.
Prabilo apie turkų spaudimą
Vėliau dar kartą prie mikrofono stojęs Lietuvos muftiato vadovas Romas Jakubauskas, atsakydamas į kaltinimus apie „atimtą Kauno mečetę“, pabrėžė, kad totorių Kaune visada buvo mažuma. Jis vėl užsiminė patyręs spaudimą iš kitų musulmonų.
„Jei kažkas, laikinai atvykęs į Lietuvą, man bando nurodinėti, kaip tvarkytis savo namuose, aš to nepakęsiu ir visada kalbėsiu atvirai“, – sakė R.Jakubauskas.
Vėliau R.Jakubauskas prabilo konkrečiau ir atskleidė patyręs Turkijos atstovų spaudimą neįsileisti į mečetę Lietuvoje gyvenančių islamo dvasininko Fethullah Guleno, labai nemėgstamo dabartinės Turkijos valdžios, šalininkų. R.Jakubausko teigimu, po nepaklusimo tokiems reikalavimams jis pats pradėjo būti laikomas Guleno šalininku.
„Mane ir Adą kaltina, kad mes giulenistai. Mes ne giulenistai. Bet jeigu tie žmonės čia yra ir jie nori ateiti į mečetę, aš jų negaliu atstumti. Ir jeigu pas juos Turkijoje ar dar kažkur yra problemos, spręskit tas problemas. (...) Bet žmonėms, kurie ateina į maldos namus ir nori pasimelsti, durys atviros. Tą patį pasakiau ir turkams. Matyti, jiems labai nepatiko, dabar jie mane boikotuoja, vadina giulenistu. Turkijoje aš juoduosiuose sąrašuose“, – kalbėjo R.Jakubauskas.
Muftijus teigė žinantis, kad tarp Lietuvoje veikiančio Islamo kultūros ir švietimo centro, kuriame anksčiau dirbo ir jis, įkūrėjų išties yra Guleno šalininkų.
Tačiau R.Jakubauskas pabrėžė šio centro veikla esantis suinteresuotas pirmiausia kaip dvasininkas, ir dar kartą išreiškė apgailestavimą, kad Turkijos vidinės politinės kovos persikelia ir į Lietuvą, keldamos susiskaldymą tarp musulmonų.
„Kodėl mes, kaip Lietuvos totoriai, turime kentėti dėl kažkokių Turkijos politinių kovų? Mes turime atsiriboti nuo politikos, aš apie tai kalbu“, – sakė R.Jakubauskas.
Kalbėjo apie kultūros centrą
Kongresui artėjant prie pabaigos, dar keli pasisakę dalyviai taip pat akcentavo totorių vienybės ir būtinybės dirbti kartu idėjas. Paskutinis dar kartą pasisakęs A.Jakubauskas apgailestavo, kad nebuvo išvengta ginčų, tačiau džiaugėsi faktu, kad pats totorių susirinkimas įvyko.
Susirinkę totoriai nutarė, kad kitas toks susitikimas turi įvykti 2019 m. kovą, į jį tikimasi pritraukti dar daugiau totorių bendruomenių atstovų.
A.Jakubauskas taip pat pristatė Vyriausybės pasiūlymą Lietuvos totorių bendruomenei: susitikimo Vyriausybėje metu premjero Sauliaus Skvernelio jam ir kitiems Lietuvos totorių lyderiams išsakytą idėją, kad buvusių totorių kapinių vietoje Goštauto gatvėje galėtų iškilti totorių kultūros centras. Daugiau apie tai skaitykite čia.
Ragino aktyviai rinktis
Kongreso organizatorių teigimu, tai pirmas tokio plataus masto Lietuvos totorių susirinkimas nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.
„Pribrendo laikas mums susirinkti ir neatidėliotinai priimti sprendimus svarbiausiais bendruomenės egzistencijos klausimais, apsvarstyti pasiekimus ir grėsmes, nubrėžti gaires ateičiai. (…) Nuo Jūsų aktyvaus dalyvavimo ir išsakytų minčių didžia dalimi priklausys Lietuvos totorių ateitis, todėl laukiame Jūsų visų aktyvaus dalyvavimo kongrese“, – buvo rašoma kvietime, kurį pasirašė Lietuvos totorių visuotinio susirinkimo-kongreso organizacinis komitetas.
Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas, prieš kongresą kalbėdamas su 15min, nenorėjo atskleisti, apie kokias grėsmes jis ketina kalbėti kongrese, tačiau tikino, kad grėsmių tikrai esama. Ir jos ateinančios iš kitų šalių.
Kongreso darbotvarkėje buvo numatyta pirmiausia kalbėti apie padėtį Lietuvos totorių bendruomenėse, mečečių (bendruomenės namų) naudojimosi tvarką.
Taip pat kongrese planuota kalbėti apie totorių bendruomenių jungimą į vieningą darinį, kongreso juridinį įforminimą, statusą, įregistravimą.
Ketinta ir aptarti Vyriausybės pasiūlymus Lietuvos totorių bendruomenei, pasikalbėti dėl įsisenėjusių problemų bendruomenėse pagarsinimo ir jų sprendimų būdų, kaip įtraukti į bendruomenių veiklą vaikus ir jaunimą, svarstyti galimybę įkurti virtualų ir tradicinį Lietuvos totorių muziejų.
Dienotvarkė baigiama pastaba: „Visuotinis Lietuvos totorių susirinkimas-Kongresas yra aukščiausias valdymo organas, kuris jungia visas Lietuvos totorių gyvenimo sritis. Nesvarbu kokiai religinei bendruomenei priklauso narys, svarbu, kad jis pripažintų savo priklausymą Lietuvos totorių bendruomenei, turėtų totoriškas šaknis.“
Lietuvoje, 2011 metų surašymo duomenimis, gyvena 2700 totorių. Dauguma jų – Vilniaus apskrityje, taip pat Alytaus, Kauno apskrityse. Bendruomenė nėra didelė, tačiau Lietuvos totoriai yra susivieniję į daugybę įvairių organizacijų, dalį jų vienija Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga.
Buvo ir priešininkų
Dalies Lietuvos totorių organizacijų atstovai reiškė nepasitenkinimą kongresu bei jo organizatoriais ir ragino renginį boikotuoti. Jie išplatino savo kreipimąsi.
Šiame kreipimesi A.Jakubauskas, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotojas Motiejus Jakubauskas, ir organizacinio komiteto nariai kaltinami noru uzurpuoti totorių bendruomenių atstovavimą bei valdymą.
Taip pat M.Jakubauskas ir A.Jakubauskas kaltinami siekiais užkirsti kelią mečetės statybai Vilniuje, o A.Jakubauskas dar kaltinamas ir mečetės statybų sužlugdymu 2005 m.
Kreipimesi Lietuvos totoriai raginami kongrese nedalyvauti, kad nebūtų surinktas kvorumas, teigiama, kad nei viena kreipimąsi pasirašiusi bendruomenė savo atstovų į kongresą nesiųs.
Šį kritikuojantį kongresą kreipimąsi pasirašė Totorių atstovė Tautinių bendrijų Taryboje, Vilniaus apskrities totorių bendruomenės pirmininkė G.Miškinienė, Vilniaus krašto Lietuvos totorių bendruomenės, Vilniaus musulmonų sunitų religinės bendruomenės pirmininkas Aleksandras Beganskas, Varėnos rajono totorių draugijos pirmininkė Liusia Gaidukevičienė, Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės sekretorė Nelli Mažitova, Nemėžio totorių bendruomenės, Nemėžio musulmonų sunitų religinės bendruomenės pirmininkas T.Kuznecovas ir Klaipėdos regiono muslim bendruomenės pirmininkas Shamilis Gumerovas.
