Margųjų upėtakių dirbtinio veisimo darbai tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nesudėtingi. Iš tiesų – tai profesinių žinių ir fizinės ištvermės reikalaujantis ritualas, kurio rezultatas priklauso nuo kruopštaus pasirengimo ir net oro sąlygų. Žuvivaisos skyriuje veisimui atrinkti reproduktoriai prieš naršinimą laikomi baseine su anestetiku, kad nurimtų ir specialistams būtų lengviau su jomis dirbti. Paimti ikrai plunksna atsargiai sumaišomi su pieniais, užpilami vandeniu, kuris būtinas apvaisinimo proceso aktyvavimui. Pats apvaisinimas teužtrunka minutę. Po to porą valandų gėlame vandenyje ikrai prasiplauna ir išbrinkę perkeliami į inkubatorių, kur uždaroje vandens apytakos sistemoje, kontroliuojamomis sąlygomis (vandens temperatūra, deguonis, baktericidinis vandens valymas), tamsoje vystosi apie tris mėnesius.
Margieji upėtakiai – stiprios ir paslaptingos žuvys, tad daugelis juos pagrįstai vadina upių karaliais. Lietuvoje šios žuvys dirbtinai veisiamos nuo 1873 metų, nuo tada jų paplitimo arealas smarkiai prasiplėtė. Margieji upėtakiai gyvena mažuose, švariuose šaltavandeniuose upeliuose, yra viena iš dominuojančių žuvų rūšių ir sudaro bendrijos branduolį. Dėl pastovaus dirbtinio veisimo Lietuvoje margieji upėtakiai sutinkami daugiau nei 180 upių ir upelių: Nemuno, Neries, Žeimenos, Merkio, Minijos, Veiviržo, Dubysos, Ventos, Bartuvos ir Verknės baseinuose.
Pagal mokslininkų rekomendacijas į Lietuvos upes kasmet išleidžiama virš 200 tūkst. vnt. margųjų upėtakių jauniklių. Vien šiemet jų įveista 240 tūkst. vnt. Galima pasidžiaugti, kad dėl reikšmingų įveisimo darbų margųjų upėtakių ištekliai atsistato. Šią žuvį ypač pamėgo sportinės žūklės entuziastai. Vietiniai žvejai mėgėjai ir žvejai iš Lenkijos, Latvijos, Ukrainos kasmet nuperka tūkstančius žvejo kortelių ir mūsų upėse žvejoja šias puikias žuvis.
Apie margąjį upėtakį
Margasis upėtakis – lašišažuvių būrio žuvis, priklausanti lašišinių (Salmonidae) šeimai. Kūnas verpstiškas. Nugara alyvinės spalvos su tamsiais ruožais. Šonai žalsvai gelsvi, išmarginti įvairių spalvų dėmėmis. Pilvas pilkšvas. Žvynai smulkūs. Dažnai upėtakio spalvų gama priklauso nuo upės, kurioje jis gyvena, sąlygų. Švariuose, skaidriuose vandenyse upėtakis paprastai būna šviesesnis, o tamsesniuose vandenyse jo spalva tamsėja.
Tai teritorinė, sėsli gėlųjų vandenų žuvis. Upėtakis laikosi švariose, tekančiose upėse, kuriose pakanka deguonies ir kurių vanduo visuomet yra šaltas. Tinkamiausia vandens temperatūra upėtakiui yra iki 16 C°. Palankiomis sąlygomis upėtakis gali išaugti iki 90 centimetrų ilgio (5–6 kg).
