Kaip pranešė ministerija, tikimasi, kad pirmą kartą Lietuvos vaistininkystės istorijoje priimtas dokumentas prisidės prie profesinių standartų diegimo veikloje, aiškiai nusakys vaistininkų ir pacientų tarpusavio santykius, padės spręsti kasdieninėje veikloje kylančias dilemas.
Jame, be kitų nuostatų, minima, jog vaistininkas „vienodai etiškai, profesionaliai, pagarbiai ir geranoriškai konsultuoja visus pacientus ar jų globėjus, nepriklausomai nuo jų amžiaus, tautybės, religijos, rasės, lyties, išsilavinimo, turtinės padėties, priklausymo mažumų grupėms ir kitų skirtumų“.
Taip pat numatyta, kad vaistininkas, teikdamas farmacinę paslaugą, „visada veikia kaip savarankiškas sveikatinimo specialistas, atsiribojantis nuo trečiųjų šalių interesų“, o vaistininko asmeniniai įsitikinimai neturi pakenkti pacientui.
Jame numatytas įsipareigojimas sąžiningai ir etiškai elgtis su kolegomis, girdint pacientui neaptarinėti sveikatos priežiūros specialisto sprendimų, numatyta, kad vaistininkas turi teisę teikti pasiūlymus teisės aktų pakeitimams, susijusiems su vaistininkų veiklos reguliavimo bei profesinės ateities klausimais.
Kodekse pabrėžiama, jog „atsižvelgiant į šiai profesijai tenkančią atsakomybę ir kvalifikacinius reikalavimus, vaistininkas turi teisę į saugias darbo sąlygas, orų atlyginimą bei sudarytas palankias galimybes savo kvalifikacijai kelti“.
Taip pat numatyta išlyga, jog vaistininkas gali neišduoti prašomų vaistų ar prekių, jeigu įžvelgia grėsmę paciento sveikatai ar pavojų gyvybei.
Šį kodeksą pasirašė Lietuvos farmacininkų sąjunga ir Lietuvos vaistininkų sąjunga. Kodeksą, be šių sąjungų, taip pat rengė Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovai, o procesą inicijavo ir koordinavo Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga.
„Vaistininkai pademonstravo lyderystę, parengę ir sutarę dėl profesinių standartų savo veikloje, – teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. – Tai neabejotinai prisidės prie profesijos prestižo auginimo, nes tik stipri profesinė bendruomenė sugeba sutarti dėl veiklos taisyklių ir jų laikytis.“
„Siunčiamas aiškus signalas, kad sveikatos sektoriaus profesinės bendruomenės pasiekė brandą – tik keliant reikalavimus sau, galima ugdyti ir kitus“, – sakė ministras.
Lietuvos farmacininkų sąjungos prezidentės Onos Ragažinskienės vertinimu, „pasirašytas dokumentas garantuoja vaistininkui savarankišką profesionalią veiklą be jokio trečiųjų šalių įsikišimo ar reikalavimų, skatina teisingą ir racionalų vaistų vartojimą bei užtikrina aplinkos taršos mažinimą ir poveikio klimatui neutralumą.“
Pasak Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos komiteto narės Vaivos Bražinskienės, nors Farmacijos įstatymas įpareigoja vaistininkus laikytis profesinės etikos principų, iki šiol nebuvo bendro visai farmacininkų bendruomenei dokumento, o atskiros organizacijos turėjo savo etikos kodeksus.
Lietuvos vaistininkų sąjungos pirmininkės Liubovės Kavaliauskienės teigimu, vaistininkas yra „kaip paskutinis saugumo barjeras pacientui gaunant vaistą“, todėl sutarimas dėl vienodų vaistininko profesinės dorovės principų bei elgesio normų yra ypač svarbus tiek visuomenei, tiek patiems farmacininkams.
