Trečiadienį komiteto nariams 2015-2020 metų šimtmečio minėjimo programos svarbiausius momentus pristatęs Vyriausybės kanclerio funkcijas atliekantis Rimantas Vaitkus jautėsi kiek nejaukiai – programos įgyvendinimo planas komiteto nariams gero įspūdžio nepaliko.
Šiame plane numatyti ne tik renginiai, kurių planuojama apie 70, į jį įtrauktos pastatų, paminklų statybos, dalyvavimas renginiuose užsienyje, vaidybinių filmų gamyba ir net Lukiškių aikštės rekonstrukcija ir Nacionalinio stadiono statybos. Iš viso programoje – 477 projektai.
R.Šarknickas pasigedo draivo
„Paminklai, visa kita... bet norisi labiau to draivo. Kaimuose jaunimas jaučiasi pamirštas“, – išklausęs veiksmų plano pristatymą pastebėjo komiteto narys, „valstietis“ Robertas Šarknickas.
Komiteto pirmininkas R.Karbauskis tvirtino, jog į švenčių plano rengimą turi aktyviai įsijungti visuomenė, kultūros elitas, nes jam nepanašu, kad į šventimą bus įtrauktas kiekvienas šalies gyventojas.
Tiesa, šimtmečio minėjimo programos rengėjai to ir neplanuoja – į veiksmų planą įrašytas siekis į šventimą įtraukti 1 mln. gyventojų. Toks užmojis R.Karbauskiui nepatiko.
Jei tikslas į renginius įtraukti milijoną gyventojų, tai – kažkas baisaus.
„Jei tikslas į renginius įtraukti milijoną gyventojų, tai – kažkas baisaus. Suprantu, kad kūdikių neįtrauksime, bet jų yra 60 tūkst., mano skaičiavimais, – posėdyje kalbėjo jis. – Turime labai rimtai į tai pažiūrėti, nes tai – didelis iššūkis mūsų valstybei. Surasime lėšas biudžete, kad nekristume veidu į purvą. Noriu tikėtis, kad naujoji Kultūros ministerija, pasitelkusi visuomenę, atras raktą į visos visuomenės įtraukimą.“
R.Karbauskis pasidalino savo idėjomis, kaip reikėtų organizuoti valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimą. Jis svarstė, kad galima būtų prašyti atlikėjų tiesiog padovanoti koncertus, o dainų šventės esą galėtų vykti kiekviename kaime.
„Man klausimas kilo natūraliai – kodėl dainų šventė nevyksta kiekviename kaime? Galiu šnekėti už bendruomenių žmones. Tie, kurie išvažiavo (į Vilnių – aut.), jiems šventė, o kitiems nėra šventės, reikia padaryti, kad jaustųsi šventė visiems“, – kalbėjo jis.
Ministrė programą sukritikavo negailestingai
Komiteto posėdyje dalyvavusi paskirtoji kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson teigė, kad jai nesuprantamas renginių, pastatų, aikščių, stadiono suplakimas su renginių organizavimu.
„Kitas dalykas – finansavimo garantijos. Jų nebuvo iš pat pradžių“, – sakė ji.
Šimtmečio minėjimo programos finansavimo šaltiniai yra labai įvairūs, už kai kuriuos renginius ar projektus moka savivaldybės, už kitus – ministerijos ar kitos įstaigos.
Vyriausioji prezidentės patarėja Rūta Kačkutė pastebėjo, kad neaišku, ar dalis bendruomenių iniciatyvų gaus finansavimą, nes kitiems metams joms bendrai skirta tik 150 tūkst. eurų.
Dalyvavimas knygų mugėse pakibo ant plauko?
L.Ruokytė-Jonsson stebėjosi, kad į programą įtrauktas ir Lietuvos dalyvavimas Leipcigo ar Londono knygų mugėse.
„Pavyzdžiui, trijų Baltijos šalių dalyvavimas Londono komercinėje knygų mugėje. Kalbu apie patį faktą, kas tai yra šventimas? Ar tai pinigų investavimas į dalykus, kurie neturi pridėtinės vertės?“, – klausė ji.
Lietuvos dalyvavimui abiejose knygų mugėse Kultūros ministerija yra skyrusi apie 800 tūkst. eurų.
R.Kačkutė pabrėžė, kad dalyvavimas knygų mugėse yra kultūrinės diplomatijos dalykas. „Dalyvavimas Leipcigo knygų mugėje mums atveria vokiečių rinką“, – paaiškino ji ir pridūrė, kad taip Lietuva prisistato kaip šalis.
„Jeigu šie dalykai atsirado šioje programoje, jie ne iš minėjimo atėmė lėšas. Manau, kad nereikėtų priešinti dalykų“, – paskirtajai ministrei kalbėjo prezidentės patarėja.
Paskirtosios ministrės duomenimis, Latvija šimtmečio šventimui skyrė 30 mln. eurų ir papildomus 8 mln. eurų – filmų kūrimui, Estija šimtmečio minėjimo renginiams skyrė 24 mln. eurų.
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti šiuo metu numatyta įgyvendinti apie 360 mažų ir didelių projektų, tam gali būti išleista apie 200 mln. eurų,
Gaus varpai
Pasak BNS, 2018 metų vasario 16 diena turėtų išsiskirti ne tik iškilmėmis, signatarų pagerbimu, bet ir varpų gaudesiu visoje Lietuvoje.
Valstybės šimtmetį Lietuva minės 2018 metais. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje pasirašė dokumentą, kad „skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“.
