Žiniasklaidai išplatintame pranešime rašoma, kad 2018-aisiais teismai sulaukė rekordiškai mažo verslo ginčų bylų kiekio – vienai įmonei teko 0,45 bylos. 2017 m. Lietuvoje vienai veikiančiai įmonei teko 0,72 verslo ginčams priskiriamos bylos. Tai yra mažiausias verslo ginčų indeksas, kuris skaičiuojamas kasmet, nuo pat 2012-ųjų metų.
JUREX verslo ginčų advokatų kontoros vadovaujančioji partnerė, advokatė Jurgita Judickienė, teigia, kad toks drastiškas pokytis susijęs su bylinėjimosi kultūros pokyčiais, t.y. aukštesniu verslo sąmoningumu, atidesniu bylinėjimosi kaštų ir trukmės įvertinimu, objektyvesne ginčo perspektyvos analize ar net reputacijos saugojimu. Pavyzdžiui, neretu atveju svarbiu kriterijumi, kaip spęsti kilusį ginčą – kreipiantis į teismą ar derybomis, nulemia ir siekis neturėti „bylininko“ reputacijos.
Pigiai, greitai ir paprastai
Anot advokatės, kuo aukštesnis verslo ginčų indeksas, tuo verslas yra linkęs dažniau spręsti nesutarimus teismo salėse. Ypatingai žemas indeksas reiškia, kad dažniau yra renkamasi alternatyvius ginčų sprendimo būdus, tokius kaip mediacija, arbitražas, taikinimas ar kt.
„Lietuvoje metai iš metų matome besitęsiančią tendenciją – kilus nesutarimų iškart kreiptis į teismą. Tai iš dalies yra dėl nepakankamo alternatyvių sprendimo būdų žinomumo, bet taip pat ir dėl to, kad kreiptis į teismą yra sąlyginai pigu, greita ir nesudėtinga“, – sako J.Judickienė.
Advokatė teigia, kad teisminis procesas Lietuvoje, lyginant su užsienio valstybėmis, yra gan paprastas: sąlyginai nedideli bylinėjimosi kaštai, nėra ypatingai griežtų reikalavimų ar apribojimų, todėl be didesnių sunkumų galima paruošti ieškinį ir atiduoti jį nagrinėjimui.
„Kitose Europos valstybėse bylinėjimasis teisme pareikalaus kur kas didesnių išlaidų tiek advokatams, tiek ekspertams ar specialistams. Taip pat esame Europos lyderiai pagal bylų nagrinėjimo trukmę. Pavyzdžiui Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje nagrinėjimas kartais trunka ir dešimtmečius“, – teigia J.Judickienė.
Kitų Europos šalių bylinėjimosi statistika:
| Šalis | Verslo ginčų indeksas |
| Ispanija | 0,02 |
| Italija | 0,03 |
| Prancūzija | 0,04 |
| Vengrija | 0,08 |
| Estija | 0,09 |
| Lietuva | 0,45 |
Būtent dėl šių priežasčių užsienyje įmonės renkasi paprastesnius būdus išspręsti kilusius ginčus. Advokatė teigia, kad dabartinė Lietuvos teisinė sistema iš esmės neskatina verslo rinktis mediaciją, arbitražą ar ieškoti alternatyvų, nes nueiti į teismą yra tiesiog per daug paprasta.
Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai turi ieškoti savo „klientų“ pasitelkę naujas technologijas
Nors pasitikėjimas teismas metai iš metų nekyla, tačiau vertinant verslo pasirinkimą, kur spręsti ginčus – teisme ar kitose institucijos, vienareikšmiai pirmauja teismai. Matyt, tą lemia ne tik kreipimosi į teismą paprastumas, bet ir patogumas.
„Vystantis technologijoms, kalbant apie dirbtinio intelekto integravimą teisminėse sistemose, privalu ieškoti būdų, kaip alternatyvius ginčų sprendimo būdus (arbitražą, mediaciją, taikinimą) padaryti kuo prieinamesnius. Pastarųjų šalininkai turi kelti sau uždavinį siekti technologinio progreso, kad nepralaimėtų prieš patogią ir technologiškai progresyvesnę teisminę sistemą,“ – teigia J. Judickienė.
Lietuvos verslo ginčų indeksas apskaičiuotas pagal Nacionalinės teismų administracijos, „Creditinfo Lietuva“, Lietuvoje veikiančių arbitražo teismų, Valstybinės darbo inspekcijos, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos, Viešųjų pirkimų tarnybos ir kitų institucijų pateiktus statistinius duomenis.
