LVAT trečiadienį konstatavo, jog minėtas skundas – ne jo kompetencijos, nes šis teismas nagrinėja skundus tik dėl tokių Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimų, kurie yra priimti iki balsavimo pabaigos.
Teisėjų kolegijos vertinimu, tautininkų skundžiamas VRK sprendimas yra galutinis sprendimas dėl nagrinėjamų Seimo rinkimų rezultatų ir priimtas pasibaigus balsavimui.
„Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas ir dėl tokio VRK sprendimo dalies šiuo konkrečiu atveju yra vertintinas kaip paduotas pasibaigus balsavimui, todėl jis nėra priskirtas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui“, – rašoma nutartyje.
Tautininkai į LVAT kreipėsi trečiadienį reikalaudami panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą dėl pažymėjimų išdavimo naujai išrinktiems Seimo nariams. Šis sprendimas buvo priimtas kartu su galutinių Seimo rinkimų rezultatų patvirtinimu.
Savo kreipimąsi tautininkai grindė tuo, kad Seimo nutarimas ištirti, ar teisės aktas atitinka Konstituciją, sustabdo šio akto galiojimą. Seimas antradienį nutarimu kreipėsi į Konstitucinį Teismą išvados dėl Seimo rinkimų rezultatų.
Seimo nario pažymėjimai naujai išrinktiems parlamentarams buvo įteikti trečiadienį prieš vidurdienį.
Antradienį Seimas pritarė tautininkų inicijuotam Seimo nutarimui, kuriuo „dėl daugybinių balsų pirkimų ir kitų šiurkščių pažeidimų“ ginčijamas esminių rinkimų rezultatų nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir dar šešiose vienmandatėse apygardose: Šilutės-Pagėgių, Biržų-Kupiškio, Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų bei Jurbarko.
Tautininkų įsitikinimu, kreipimasis į Konstitucinį Teismą išvados dėl rinkimų pažeidimų reiškia, kad „šia apimtimi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas sustabdytas ir ji neturi teisės asmenims, kurių išrinkimas skundžiamas, išduoti Seimo nario pažymėjimus“.
Įstatymas numato, kad kandidatai bei partijos ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai, gali apskųsti Seimui ar prezidentui VRK sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų.
Tuomet Seimas ar prezidentas su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo kreipiasi į Konstitucinį Teismą.
