Aplinkosauginių organizacijų koalicijos atstovas Linas Vainius penktadienį spaudos konferencijoje taip pat pranešė, jog po piketų pirmadienio vakarą sostinės Gedimino prospekte bus surengtos eitynės. L.Vainiaus teigimu, leidimai piketams ir eitynėms yra gauti.
„Mūsų akcijos tikslas – budinti, kelti Lietuvos visuomenę ir priminti aplinkinių šalių gyventojams, kad laikas iš to snaudulio atsibusti. Trijų atominių elektrinių viena šalia kitos 100–200 kilometrų, o artimiausios iš jų 50-ies kilometrų atstumu nuo Vilniaus atstumu planavimas yra neapdairus ir pavojingas. Mums, kaip visuomenės aktyvistams, visos šios elektrinės atrodo vienodai pavojingos ir nepriimtinos“, – kalbėjo L.Vainius.
Pasak jo, pagrindinė atominių elektrinių statybos problema yra ne tik šiame regione, bet ir visame pasaulyje iki šiol neišspręstas radioaktyvių atliekų ilgalaikio saugojimo klausimas. L.Vainius taip pat pažymėjo, jog nė vienas iš planuojamų AE projektų ekonomiškai nėra pagrįstas.
„Branduolinė energetika yra viena iš brangiausių energetikos rūšių. (...) Nors jau 2010 metai, iki šiol nėra jokio aiškaus pagrindimo, ar ekonomiškai šita (Visagino – BNS) elektrinė atsipirks, vis dar daromos studijos, leidžiami pinigai, kad pagrįsti atgaline tvarka priimtą sprendimą. Naujos atominės elektrinės nebuvo nė vienoje ankstesnėje Lietuvos energetikos strategijoje“, – sakė žaliųjų atstovas.
Pasak jo, 60 proc. 2008–2009 metais žiniasklaidoje pateiktos informacijos apie atominę elektrinę šaltiniu buvo politikai, tuo metu aplinkosaugininkais ir mokslininkais buvo remiamasi šešiskart rečiau.
„Visiškai nepaklausus visuomenės nuomonės, nebuvo jokių konsultacijų nė vienoje šalyje, ar visuomenei toks apsirūpinimo energija būdas yra priimtinas. Nebuvo jokios normalios viešų konsultacijų kampanijos. Smegenų plovimo kampanija buvo ir tebevyksta“, – kalbėjo L.Vainius.
Vis dėl to jis tvirtino nemanantis, jog Lietuvos žalieji praleido laiką atlikti savo namų darbus informuojant visuomenę.
„Kol kalbėjome apie savo kiemo problemas nebuvo jokio dėmesio. Akivaizdus pavyzdys, kad Lietuvos gyventojai visiškai nesidomi savo atomine elektrine, bet prieš Baltarusijos atominę elektrinę per trumpą laiką sugebėjo 23 tūkst. parašų surinkti“, – aiškino L.Vainius.
Jo kolega, visuomenės aktyvistas Darius Pocevičius buvo kritiškesnis, teigdamas, jog ne tik Lietuvos, bet ir visos Rytų Europos žaliųjų judėjimams būdinga apatija, o po Sovietų Sąjungos žlugimo žaliųjų veikla nuslopo ir tokia lieka iki šiol.
Planuojama, kad nauja Lietuvos atominė elektrinė galėtų pradėti veikti 2018–2020 metais. Skaičiuojama, kad investicijos į vieną reaktorių, priklausomai nuo jų technologijų, siektų 3–5 mlrd. eurų (10,36–17,26 mlrd litų), o iš viso elektrinėje reaktorių galėtų būti du arba trys.
Daugiau kaip 2 tūkst. megavatų galios Baltarusijos atominę elektrinę ketinama statyti šalia Lietuvos esančiame Michailiškių kaimelyje, Astravo rajone. Nuo šio kaimelio iki Lietuvos sienos yra apie 20 kilometrų, Vilnius nutolęs per 55 kilometrus.
Rusija teigia, kad Kaliningrado AE pirmasis blokas pradės veikti 2016, antrasis – 2018 metais.
