Lietuvos žaliųjų partija siūlo legalizuoti medikamentinį nėštumo nutraukimą

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, medikamentinis abortas yra saugi ir efektyvi alternatyva chirurginiam nėštumo nutraukimui. Neigiamo šalutinio poveikio tikimybė yra mažesnė nei 1 proc., mirtingumo – mažesnė nei 0,001 proc.

„Šiuo metu vienas saugiausių nepageidaujamo nėštumo nutraukimo metodų Lietuvos gyventojams nėra prieinamas ir tai yra reprodukcinių teisių pažeidimas. Dėl tokios situacijos kyla rizika moterų sveikatai, nes kai legali medikamentinė alternatyva joms nėra prieinama, moterims tenka įsigyti nesaugius preparatus „juodojoje rinkoje“, – teigia Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

Pozicija argumentuojama ir tuo, kad medikamentinis nėštumo nutraukimas taip pat suteikia didesnę privatumo ir ramaus apsisprendimo galimybę, kadangi paskirtus medikamentus moteris gali suvartoti jai patogiausiu metu ir priimtiniausioje aplinkoje.

Medikamentinis abortas Europoje taikomas jau daugiau nei du dešimtmečius. Šiuo metu jis legalus daugumoje Europos šalių, įskaitant ir kaimynines Estiją bei Latviją. 2018 metų duomenimis, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje šį metodą rinkosi daugiau nei 90 proc. su nepageidaujamu nėštumu susiduriančių moterų. PSO į būtiniausių vaistų sąrašą yra įtraukusi du vaistinius preparatus, kurie yra skiriami gydytojo ir vartojami pagal jo nurodymus.

Anot I.Budraitės, šį klausimą jau ne vienerius metus kelia moterų reprodukcinės sveikatos ir teisių srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos, jam palaikymą išreiškia progresyvi visuomenės dalis, tačiau dėl stipraus spaudimo iš grupių, norinčių apskritai apriboti nėštumo nutraukimą, pritrūksta politinės valios tokį metodą įteisinti.

„Turime kuo skubiau sugrįžti prie šio klausimo, nes COVID-19 pandemija tik dar labiau išryškino jo aktualumą, kai chirurginio nėštumo nutraukimo procedūros buvo apribotos dėl pavojaus užsikrėsti COVID-19 virusu. Panašiomis aplinkybėmis šis būdas būtų vienintelė prieinama alternatyva moterims ir palengvintų darbą sveikatos priežiūros įstaigoms“, – sako partijos pirmininkė.

I.Budraitė taip pat atkreipia dėmesį, kad nėštumo nutraukimo tvarka Lietuvoje reglamentuojama sveikatos ministro įsakymu, todėl šios procedūros reglamentavimas gali per daug priklausyti nuo sveikatos ministro pažiūrų. Politikė įsitikinusi, kad reikalingas aukštesnės teisinės galios dokumentas, nuosekliai ir išsamiai apsaugantis moterų teisę į pasirinkimą, taip pat atliepiantis kitus reprodukcinės sveikatos aspektus – mokslu grįstą lytinį švietimą, kontracepcijos prieinamumą, lytiškai plintančių infekcijų prevenciją ir kt.