Peteris Greste – garsus latvių kilmės žurnalistas iš Australijos, dirbęs tokiose organizacijose kaip CNN, BBC bei „Reuters“. 2014 m. jis tapo kovos už žodžio laisvę simboliu, kai su kolegomis iš „Al Jazeera“ redakcijos buvo suimtas ir įkalintas Egipte. P.Greste su šeima įsteigė savo vardo apdovanojimą, kuris skiriamas už nuopelnus žodžio laisvei Baltijos šalių žurnalistams. Pernai pirmas toks apdovanojimas Lietuvoje atiteko 15min Tyrimų skyriui už darbą tiriant Seimo nario Artūro Skardžiaus ryšius bei veiklą.
Antradienį Rygoje įvyko antrojo P.Greste vardo apdovanojimo įteikimo ceremonija, kurioje apdovanojimai išdalinti visų trijų Baltijos šalių žurnalistams. Apdovanojimas skirtas visai Lietuvos žurnalistų bendruomenei, kuri susivienijo dėl Vyriausybės veiksmų apribojant prieigą prie Registrų centro duomenų.
Apdovanojimą Rygoje atsiėmė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, 15min Tyrimų skyriaus žurnalistė Birutė Davidonytė bei LRT Tyrimų skyriaus redaktorė Indrė Makaraitytė. Apdovanojimas skirtas už solidarumą, kurį pademonstravo žurnalistai iš 15min, BNS, LRT, Laisvės TV, Delfi.lt, „Verslo žinių“, Lrytas.lt ir kitų redakcijų.
„Labai norėtųsi, kad mūsų šalyje žodžio laisvės nereikėtų nei ginti, nei saugoti. Bet koks žurnalistų bendruomenės įvertinimas ar apdovanojimas už tai yra labai svarbus ženklas, jog laisva ir solidari žurnalistika yra, bet demokratijai kyla grėsmių.
Todėl žurnalistų solidarumas ginant spaudos ir žodžio laisvę šiandien Lietuvoje yra kaip niekada svarbus. Ypač šiandien, kuomet Seime politikai laiko ir demokratijos egzaminą balsuodami dėl LRT ateities – nepriklausomo transliuotojo ar valdžios kontroliuojamo. Iššūkių turime ir daugiau. Didžiuojuosi tais žurnalistais, kurie solidariai gina bendrus principus. Ne sau. Visiems“, – sako Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D.Radzevičius.
Registrų centrui vienašališkai nutraukus neatlygintiną duomenų teikimą žurnalistams, buvo žadami greiti sprendimai. Tačiau Vyriausybė atmetė Susisiekimo ministerijos parengtą laikiną kompensacinį mechanizmą, o neatlygintiną prieigą prie Registrų centro duomenų įtvirtinantį įstatymo projektą grąžino tobulinti. Tuo po to kilo žurnalistų bendruomenės pasipiktinimas, jaunimo organizacijos surengė protestą po Vyriausybės langais.
Galiausiai Vyriausybė priėmė sprendimus, kuriais žurnalistams grąžinta neatlygintina prieiga prie Registrų centro duomenų. Seimui pateikti įstatymų projektai, kurie turi įtvirtinti tokią žurnalistų teisę. Juos dar turi svarstyti Ramūno Karbauskio bei Agnės Širinskienės vadovaujami Kultūros bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai, o vėliau bus pereita prie tvirtinimo Seime.
Vis dėlto prieiga prie informacijos grąžinta tik iš dalies. Istoriniai duomenys apie nekilnojamojo turto savininkus bei įmonių akcininkus lieka neprieinami, bet Vyriausybė žada tai ištaisyti.
Tačiau prieiga prie informacijos ši istorija neapsiribojo. Registrų centro istorija galiausiai išaugo į sunaikinto įrašo skandalą.
Žurnalistai prašė pateikti Vyriausybės pasitarimo, kuriame priimti žiniasklaidai nepalankūs sprendimai, garso įrašą. Gautas ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išaiškinimas, patvirtinantis, jog visuomenė turi teisę susipažinti su šiuo įrašu. Tačiau Vyriausybės kanceliarija įrašą suteikti atsisakė, o po to – ir sunaikino. Praėjusią savaitę tokie Vyriausybės kanceliarijos veiksmai apskųsti teismui. Į teismą kreipiasi 15min, BNS, LRT, Laisvės TV bei Delfi.lt žurnalistai kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga.
Premjeras Saulius Skvernelis ir jo komanda ilgai kalbėjo apie automatinį įrašų naikinimą, tačiau atsisakė pademonstruoti, kaip tai vyksta. Vyriausybės vadovas ir jo patarėjai taip pat tvirtino, esą Vyriausybės pasitarimų dalyviai turi teisę kalbėtis be viešumo rizikos. Tačiau praėjusią savaitę Vyriausybė pati nutarė inicijuoti įstatymo pataisas, kurios įtvirtintų prievolę šiuos įrašus padaryti prieinamus visuomenei.
Apdovanojimai kaimynams – už tyrimus ir sveikatos apsaugos sistemos narstymą
Apdovanojimais įvertinti ir Latvijos bei Estijos žurnalistai. Kaimyninėje
Latvijoje apdovanojimą pelnė žurnalistinių tyrimų centras „Re:Baltica“, viena stipriausių tiriamosios žurnalistikos organizacijų Baltijos šalių regione. „Re:Baltica“ pagarsėjo tyrimais apie pinigų plovimą ir korupciją, prisidėjo prie Latvijos finansų sektoriaus apvalymo nuo abejotinos reputacijos bankų.
Estijos leidinio „Eesti Päevaleht“ žurnalistei Kadri Ibrus apdovanojimas skirtas už sudėtingas ir daug įdirbio pareikalavusias publikacijas apie Estijos sveikatos apsaugos sistemą.
P.Greste vardo apdovanojimą teikia Stokholmo ekonomikos mokyklos filialas Rygoje kartu su Australijos ambasada bei Suomijos Švedijos diplomatinėmis atstovybėmis Baltijos šalyse.
