Dėl šio paminklo dar 2021-aisiais Vyriausybė kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybę, tačiau, pasak bendruomenės, klausimas nebuvo išspręstas.
„Nuoširdžiai tikėjome, kad naujai išrinktas meras kitaip pažiūrės į palikimą, kurį gavo iš savo pirmtako ir turės bent kiek ryžto pašalinti J.Krikštaponio paminklą iš miesto centro. Tačiau minėto susitikimo metu supratome, kad artimiausiu metu šis klausimas nebus išspręstas“, – penktadienį išplatintame pranešime teigė F.Kukliansky.
Anot pirmininkės, jau kurį laiką Lietuvoje ir toli už jos ribų daug diskusijų kelia partizanui J.Krikštaponiui pastatytas paminklas, kuris, kaip tvirtina bendruomenė, buvo vienas žydų žudynių Baltarusijoje iniciatorių.
J.Krikštaponio veiksmai, pasak LŽB pirmininkės, yra nusikaltimas, o tai įrodo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro pateiktos pažymos.
Šis centras 2016-aisiais skelbtoje pažymoje nurodė, kad batalionas, kuriame kuopos vadu tarnavo J.Krikštaponis (Krištaponis), vokiečių okupacinės vadovybės 1941–1943 metais galėjo būti panaudotas žydų, karo belaisvių, civilių gyventojų persekiojimui ir naikinimui Baltarusijoje.
LGGRTC dar 2014 metų pabaigoje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu ginant viešąjį interesą atsakyti, ar K.Krikštaponis (Krištaponis) „įvykdė karo nusikaltimus. nusikaltimus žmogiškumui, įsakė žudyti ar žudė taikius gyventojus“.
2015 metų sausį iš prokuratūros genocido centras sulaukė atsakymo, kad teisinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą nėra, nes pagal Baudžiamojo proceso kodeksą baudžiamasis procesas negali būti pradėtas mirusiam asmeniui.
Kaip skelbiama LŽB pranešime, iki 1941-ųjų žydai buvo gausiausia Ukmergės tautinė bendruomenė. II pasaulinio karo metais naciai ir vietiniai jų pagalbininkai uždarė į getą, o netrukus ir nužudė tūkstančius žydų, tačiau jų kultūrinis palikimas matomas kone kiekviename Ukmergės senamiesčio kampelyje ir pastatuose.
„Atvykau norėdama pasiūlyti tamprų bendradarbiavimą – norėtume dalyvauti miesto šventėse, pakviesti Ukmergę prisijungti prie tarptautinių projektų, kuriuos Lietuvoje koordinuoja mūsų bendruomenė. Tai suteiktų miestui galimybę būti labiau matomu Europoje, pristatyti ir pasididžiuoti savo paveldu“, – vieną iš vizito tikslų įvardijo F.Kukliansky.
F.Kukliansky kartu su Ukmergės žydrų bendruomenės pirmininku Artūras Taicu apsilankė žydų žudynių ir kapų vietoje Pivonijoje. Lietuvos žydų bendruomenės vadovė teigė pamačiusi, kad paminklas apleistas, nuniokotas vandalų, išpaišytas Z raide, kapavietės išvažinėtos keturračių vėžių, matyti besimėtančios šiukšlės.
Pivonijoje buvo nužudyta 11 tūkst. žydų kilmės Lietuvos piliečių. LŽB pirmininkė visos bendruomenės vardu dar kartą atkreipė savivaldybės vadovų dėmesį tai, kad būtina deramai įamžinti aukų atminimą. Žydų žudynių vieta ir kapinės yra valstybės saugoma teritorija.
Lietuvos žydų bendruomenė ragina Ukmergėje nukelti paminklą J.Krikštaponiui
Vilnius, birželio 9 d. (BNS). Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky susitikusi su Ukmergės meru Dariumi Varnu bendruomenės vardu paragino nukelti paminklą Lietuvos partizanų Vyčio apygardos vadui Juozui Krikštaponiui, siejamam su dalyvavimu Holokauste, penktadienį pranešė bendruomenė.
Dėl šio paminklo dar 2021-aisiais Vyriausybė kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybę, tačiau, pasak bendruomenės, klausimas nebuvo išspręstas.
„Nuoširdžiai tikėjome, kad naujai išrinktas meras kitaip pažiūrės į palikimą, kurį gavo iš savo pirmtako ir turės bent kiek ryžto pašalinti J.Krikštaponio paminklą iš miesto centro. Tačiau minėto susitikimo metu supratome, kad artimiausiu metu šis klausimas nebus išspręstas“, – penktadienį išplatintame pranešime teigė F.Kukliansky.
Anot pirmininkės, jau kurį laiką Lietuvoje ir toli už jos ribų daug diskusijų kelia partizanui J.Krikštaponiui pastatytas paminklas, kuris, kaip tvirtina bendruomenė, buvo vienas žydų žudynių Baltarusijoje iniciatorių.
J.Krikštaponio veiksmai, pasak LŽB pirmininkės, yra nusikaltimas, o tai įrodo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro pateiktos pažymos.
Šis centras 2016-aisiais skelbtoje pažymoje nurodė, kad batalionas, kuriame kuopos vadu tarnavo J.Krikštaponis (Krištaponis), vokiečių okupacinės vadovybės 1941–1943 metais galėjo būti panaudotas žydų, karo belaisvių, civilių gyventojų persekiojimui ir naikinimui Baltarusijoje.
LGGRTC dar 2014 metų pabaigoje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu ginant viešąjį interesą atsakyti, ar K.Krikštaponis (Krištaponis) „įvykdė karo nusikaltimus. nusikaltimus žmogiškumui, įsakė žudyti ar žudė taikius gyventojus“.
2015 metų sausį iš prokuratūros genocido centras sulaukė atsakymo, kad teisinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą nėra, nes pagal Baudžiamojo proceso kodeksą baudžiamasis procesas negali būti pradėtas mirusiam asmeniui.
Kaip skelbiama LŽB pranešime, iki 1941-ųjų žydai buvo gausiausia Ukmergės tautinė bendruomenė. II pasaulinio karo metais naciai ir vietiniai jų pagalbininkai uždarė į getą, o netrukus ir nužudė tūkstančius žydų, tačiau jų kultūrinis palikimas matomas kone kiekviename Ukmergės senamiesčio kampelyje ir pastatuose.
„Atvykau norėdama pasiūlyti tamprų bendradarbiavimą – norėtume dalyvauti miesto šventėse, pakviesti Ukmergę prisijungti prie tarptautinių projektų, kuriuos Lietuvoje koordinuoja mūsų bendruomenė. Tai suteiktų miestui galimybę būti labiau matomu Europoje, pristatyti ir pasididžiuoti savo paveldu“, – vieną iš vizito tikslų įvardijo F.Kukliansky.
F.Kukliansky kartu su Ukmergės žydrų bendruomenės pirmininku Artūras Taicu apsilankė žydų žudynių ir kapų vietoje Pivonijoje. Lietuvos žydų bendruomenės vadovė teigė pamačiusi, kad paminklas apleistas, nuniokotas vandalų, išpaišytas Z raide, kapavietės išvažinėtos keturračių vėžių, matyti besimėtančios šiukšlės.
Pivonijoje buvo nužudyta 11 tūkst. žydų kilmės Lietuvos piliečių. LŽB pirmininkė visos bendruomenės vardu dar kartą atkreipė savivaldybės vadovų dėmesį tai, kad būtina deramai įamžinti aukų atminimą. Žydų žudynių vieta ir kapinės yra valstybės saugoma teritorija.
