„Žinojome, kad jei įvyktų incidentas, turėtume didžiulį iššūkį vos per vieną valandą perorganizuoti ligoninės darbą, tačiau būtent tam ir buvome pasiruošę“, – sako RVUL Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas. Jis papasakojo, kaip ligoninė ruošėsi šiam ypatingam renginiui.
– Buvote vienu pagrindinių RVUL atstovų bendradarbiaujant su įvairiomis institucijomis ir ruošiantis NATO viršūnių susitikimui Vilniuje. Kada ligoninė pradėjo ruoštis šiam renginiui?
– Aktyvų pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje pradėjome likus keliems mėnesiams, kai gavome informaciją apie renginio mastą ir modeliuojamus galimų incidentų scenarijus. Pagrindinės galimos situacijos, kurioms ruošėmės – nuo įvairaus pobūdžio daugybinių traumų iki cheminių pažeidimų, nuo pavienių paveiktų asmenų iki masinės nelaimės. Ruošėmės patiems įvairiausiems galimiems scenarijams.
– Pasiruošimas istoriniam renginiui Vilniuje buvo ypač sudėtingas procesas, apėmęs ne vieną instituciją. Su kuo teko bendrauti ir derinti veiksmus?
– Pirmiausiai, žinoma, bendradarbiavome su Sveikatos apsaugos ministerija ir Vilniaus bei Kauno miestų savivaldybėmis, kurios prisidėjo užtikrinant visapusišką ir nepertraukiamą medicinos paslaugų teikimą ir medicinos įstaigų darbo organizavimą joms pavaldžiose įstaigose. Taip pat veiksmus derinome su VUL Santaros klinikomis numatant pacientų srautų paskirstymą. Bendradarbiavome su Nacionaliniu kraujo centru, kuris, esant poreikiui, būtų užtikrinęs labai greitą įvairių kraujo komponentų pristatymą į RVUL.
Su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija tarėmės dėl įvairių biologinių medžiagų užterštumo aptikimo. Su Krašto apsaugos ministerijos medicinos daliniu kalbėjome apie CBRN (liet. cheminių, biologinių, radiacinių, atominių) medžiagų panaudojimo atvejus. Į tai įeina „Novičiok“, zarinas, fosforo organiniai junginiai, fentaniliniai opioidai ir kitos kovinės ir nekovinės cheminės medžiagos. Už dekontaminaciją Lietuvoje atsakingas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, ryšį palaikėme ir su šia tarnyba.
Taip pat pasiruošimo detales derinome su Lietuvos policija, Nacionaliniu krizių valdymo centru, privačiomis apsaugos tarnybomis, kurios rūpinosi svarbių asmenų saugumu renginio metu. Kontaktų tinklas buvo labai platus, bet jo reikėjo tam, kad galėtumėm užtikrinti prieinamas sveikatos paslaugas bet kurioje galimoje situacijoje.
– Kaip pasiruošimas NATO viršūnių susitikimui vyko pačioje įstaigoje?
– Ligoninėje pasiruošimas vyko trimis lygmenimis – administracijos, infrastruktūros ir personalo. Kalbant apie infrastruktūrą, pasiruošėme užtikrinti nenutrūkstantį vandens, elektros, medicininių dujų tiekimą, ryšių tinklo stabilumą, vyko pasiruošimas kibernetinėms atakoms ir kt., kad ligoninė tam tikrą laiką galėtų funkcionuoti savarankiškai.
Taip pat vyko personalo mokymai. Pirmiausiai, ankščiau minėtos tarnybos kartu treniravosi stalo žaidimo metodu, t. y., imituojant tam tikrus galimus scenarijus ir kiekvienoje situacijoje sprendžiant, pavyzdžiui, kaip nuo taško A iki taško B pristatyti pacientą, kaip užtikrinti jo saugumą. Ta pati situacija buvo kartojama ir esant keliems šimtams pacientų.
Turėdami įvairių situacijų modelius, žinodami kiek teoriškai turime laiko pasiruošimui ir suderinę išorinių veiksmų algoritmus, paruošėme veiksmų planą ligoninei. Jame numatėme, kokį menamą maksimalų – nes niekas nežino, kokio dydžio nelaimė gali įvykti – nukentėjusiųjų kiekį mes galėtume aptarnauti ligoninėje vienu metu, įsivertinome savo infrastruktūrą ir personalo galimybes.
Vėliau veiksmų planą stalo žaidimo forma „išbandėme“ su RVUL skyrių vedėjais ir vyresniosiomis slaugytojomis – ką kiekvienas skyrius tam tikru metu turėtų daryti, kas už ką atsakingas. Įsivertinome rezultatus, išsprendėme išaiškėjusias problemas ir padarėme pakartotinius mokymus.
– Ar galite atskleisti, kokiems scenarijams ruošėtės?
– Visų detalių atskleisti negaliu, bet, pavyzdžiui, standartiškai per dieną turime 1–2 ypatingai sunkias traumas patyrusius pacientus. O viena iš modeliuojamų situacijų numatė, kad per kelias valandas į mūsų ligoninę jų galėtų būti pristatyti keli šimtai. Tokiems pacientams paprastai reikia visos gydytojų komandos dėmesio ir didžiulių resursų, tad komandų reikėtų sukurti labai daug.
Kartu aiškinomės, kur galėtų atsirasti vadinamasis „butelio kaklelis“ ir kaip jį pašalinti, kaip keisti infrastruktūrą, perskirstyti darbuotojus ir kt. Galiu pasidžiaugti, kad esant ekstremaliai situacijai per 1 valandą galėtume paruošti tikrai didelį kiekį vietų pacientams ir suteikti jiems medicininę pagalbą.
– Ar buvo pasiruošimo elementų, kurie jums ir ligoninės personalui buvo nauji?
– Mums nauja buvo dekontaminacijos procedūra pacientams, kurie galėtų būti užteršti cheminėmis kovinėmis medžiagomis. Čia svarbu pabrėžti, kad tam tikros cheminės medžiagos yra ypatingai pavojingos ne tik pacientui, bet ir dekontaminaciją atliekančiam personalui. Todėl teko išbandyti aukščiausio lygio apsaugos kostiumus – su dujokaukėmis, neperšlampamus, sandarius, – kad nenukentėtų medicinos personalas, nes tokių istorijų būta.
Pavyzdžiui, Tokijuje prieš kelis dešimtmečius paskleidus fosforo organinius junginius, nukentėjo ne tik 700 žmonių, bet ir tiek pat medicinos personalo. Todėl mes dekontaminacijos procedūrai ruošėmės labai atsakingai, kartu praėjome ir radiacinės saugos mokymus – kaip aptikti alfa, beta ir gama spinduliuotę, kaip naudotis dozimetrais.
– Prieš renginį sklandė gandai, kad gydymo įstaigos neteiks planinių paslaugų.
– Noriu pabrėžti, kad ruošiantis NATO viršūnių susitikimui, buvo nuspręsta jį pasitikti „pilna“ ligonine, t. y., veikiant įprastu režimu – nei planinių, nei skubios pagalbos paslaugų, nei konsultacijų nestabdėme, chirurginių operacijų neatšaukinėjome. Žinojome, kad jei įvyktų incidentas, turėtume didžiulį iššūkį vos per vieną valandą perorganizuoti ligoninės darbą, tačiau būtent tam ir buvome pasiruošę.
Visi planai ir protokolai, kuriuos sukūrėme, puikiai veiktų esant bet kokio pobūdžio masinei nelaimei – cheminė tarša, sprogusi autocisterna su cheminėmis medžiagomis, didelio pastato griūtis, sprogimas ar kt.
– Dar viena pasiruošimo renginiui detalė – išankstiniai užsienio delegacijų atstovų vizitai ligoninėje. Ar jų buvo ir kuo domėjosi kitų šalių medikai?
– Kreipėsi nemažai užsienio šalių delegacijų atstovų su standartiniu klausimynu, susijusiu su pagalbos teikimu sunkią traumą patyrusiems pacientams. Pavyzdžiui, delegacijų atstovai domėjosi sraigtasparnio leidimosi vieta, privažiavimu prie ligoninės, dekontaminacijos galimybėmis, reanimacine palata ir joje esančia įranga, laboratorija ir tyrimais, kraujo banku ir turimais kraujo komponentais, radiologinės diagnostikos galimybėmis, intervencinės radiologijos procedūromis, chirurginių paslaugų profiliais ir kt. Visų apsilankiusių delegacijų atstovai teigiamai įvertino mūsų įstaigos turimą infrastruktūrą ir pasirengimą.
– Kokia situacija RVUL buvo NATO viršūnių susitikimo dienomis? Ar pagalbos prireikė delegacijų nariams, ar paslaugos buvo teikiamos įprastai?
– Tiek Skubios pagalbos skyrius, tiek Konsultacijų centras, tiek Operacinis anesteziologijos skyrius dirbo kaip įprasta. Skubios pagalbos skyriuje budėjome pasitelkę savo didžiausią įprastą komandą, taip pat buvo medikų, kurie turėjo esant reikalui per 1 valandą atvykti į ligoninę. Kituose ligoninės skyriuose budėjo sustiprintos pajėgos – daugiau chirurgų, urologų, krūtinės chirurgų, anesteziologų ir kitų specialistų. Pacientų buvo kaip įprasta, o renginio svečiams mūsų pagalbos neprireikė. Todėl galime tik pasidžiaugti, kad istorinė Lietuvai savaitė praėjo itin sklandžiai ir realybėje neturėjome pritaikyti nė vieno sumodeliuoto scenarijaus.
– Visgi toks pasiruošimas buvo naudingas ir žvelgiant į ateities perspektyvas?
– Visi planai ir protokolai, kuriuos sukūrėme, puikiai veiktų esant bet kokio pobūdžio masinei nelaimei – cheminė tarša, sprogusi autocisterna su cheminėmis medžiagomis, didelio pastato griūtis, sprogimas ar kt. Džiugu ir dėl to, kad turime bendrą masinės nelaimės ar kito incidento valdymo viziją, žinome Vilniaus miesto įstaigų pajėgumus, galime pasitelkti kitas specialiąsias tarnybas, kurios mums reikalingos palaikyti viešąją tvarką ir sklandžiai valdyti situaciją. Su ligoninės komanda ir kitomis tarnybomis esame pasiruošę teikti pagalbą bet kokioje situacijoje.
