Nacionaliniame operos ir baleto teatre iškilmingai Sapiegos jubiliejaus paminėti susirinko ne tik šios įstaigos darbuotojai, jos rėmėjai, bet ir svarbiausi valstybės asmenys.
Sapiegos ligoninės direktorius Gediminas Rimdeika dar prieš ceremoniją prisipažino, kad ligoninės salė tokiai progai per maža. „Pas mus telpa vos iki 100 žmonių, o gimtadienyje bus per 300 svečių“, – sakė G.Rimdeika.
Vakaro metu, kurį vedė Juozas Šalkauskas, buvo pristatyta ir specialiai šiai progai išleista knyga „Sapiegos ligoninei 200 metų“. Anot G.Rimdeikos, visą knygos išleidimą, Operos ir baleto teatro nuomą ligoninei parūpino rėmėjai. Vakaro metu saksofonu grojo Rimantas Brazaitis, dainavo operos solistė Raimonda Tallat-Kelpšaitė, pianinu grojo Gytis Cinauskas.
Gausus sveikintojų būrys
Džiaugiamės, kad ligoninė atlaikė visus laikmečio vėjus ir tikimės, kad ji gyvuos dar 200 metų gyvuotų. Neduok Dieve, kad kažkada ten įsikurtų koks nors restoranas.
Kadangi ceremonijoje negalėjo dalyvauti prezidentas Valdas Adamkus, jo sveikinimą perskaitė prezidento patarėja Raimonda Janonienė. „Istorija primena, kad esate įstaiga, galinti didžiuotis savo turima patirtimi. Per savo veiklos metus ligoninei teko patirti įvairių sunkumų, tačiau susitelkusio, kūrybingo kolektyvo ir vadovų dėka, ji išsilaikė“, – skaitė R.Janonienė. Ji prezidento vardu taip pat džiaugėsi, kad tūkstančiams pacientų buvo grąžinta viltis, jiem buvo leista vėl pajusti gyvenimo džiaugsmo prasmę.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas taip pat pasveikino Sapiegos ligoninę. „Džiaugiamės, kad ligoninė atlaikė visus laikmečio vėjus ir tikimės, kad ji gyvuos dar 200 metų gyvuotų. Neduok Dieve, kad kažkada ten įsikurtų koks nors restoranas – reikia išlaikyti ligoninę su jos nuostabia aplinka“, – sakė A.Matulas. „Jei žmonės jus mylės, niekas jūsų ligoninės nepanaikins“, – žadėjo jis.
Ligoninei sveikinimo žodį tarė ir Vilniaus apskrities viršininkas Jonas Vasiliauskas. „Džiaugiamės šiuolaikiška ligonine, teikiančia paslaugas ne tik vilniečiams. Graži aplinka suteiki jėgų ne tik atsigauti ligoniams, bet ir mūsų visų siekį ją tokią išlaikyti“, – sakė J.Vasiliauskas. Jis taip pat apdovanojo medaliais ligoninės direktorių, Eleną Spiečienę, Vladimirą Kuziką, Gitaną Juktonienę, Aldoną Mamončik, Birutę Burokaitę, Bronių Vladą Šiurkų, Joną Laskevičių, Vilmą Petkevičienę. Kai kurie darbuotojai buvo apdovanoti Vilniaus apskrities viršininko padėkomis.
Savo apsilankymu Sapiegos kolektyvą pagerbė Vilniaus miesto vicemeras Stanislovas Šriūbėnas. „Nuo mero ir visos Tarybos linkiu ligoninės vadovams, visam kolektyvui geros sveikatos ir didelės sėkmės“, – sakė jis. Vicemeras taip pat įteikė keletą padėkų seniausiems ligoninės darbuotojams.
Nuo sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko ligoninę jubiliejaus proga sveikino Sveikatos apsaugos ministerijos valstybės sekretorė Janina Kumpienė. Ji džiaugėsi, kad ligoninės istorija užfiksuota knygoje. Ministro vardu taip pat buvo įteiktos padėkos ligoninės darbuotojams bei direktoriui.
Ligoninės istorija
Brandžiojo baroko stiliaus Sapiegų rūmai ir parkas, kurių vietoje šiandien įsikūrusi senoji ligoninė, buvo pradėti statyti XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje. Manoma, kad rūmus projektavo architektas Džiovani Petroperti.
Įdomu, jog išliko didžioji dalis parko. Iki šiol Sapiegos ligoninėje auga seniausia Vilniaus miesto liepa, kuriai jau per 300 metų.
Iki XVIII a. Pabaigos tuometinėje Lietuvoje veikė špitolės, kurios buvo prieglauda našlaičiams, benamiams. Vėliau, mūsų šaliai patekus į Rusijos sudėtį, jas pradėta perorganizuoti į ligonines. Taip 1809 m. pagal Žozefo Fusje planą ši įstaiga buvo pertvarkyti į karo ligoninę. Vėliau keičiantis Vilniaus šeimininkams iš rankų į rankas pereidavo ir ligoninė. „Įdomu, jog išliko didžioji dalis parko. Iki šiol Sapiegos ligoninėje auga seniausia Vilniaus miesto liepa, kuriai jau per 300 metų“, – pasakojo G.Rimdeika.
Su laiku augo ir ligoninė. Pirmą kartą smarkiau ji išsiplėtė 1873 m. Sukilimo metu. Antrą kartą – karo metais. Tai buvo moderniausia ligoninė tuometinėje Lietuvoje. Tik 1939 m. Kaune Žaliakalnyje pastatytos klinikos sugebėjo aplenkti šią moderniausią ligoninę.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1993 m. ligoninę į savo rankas perėmė valstybė – ligoninėje buvo gydomi kalinai, Černobylio elektrinės avarijos likvidavimo, Sausio 13 d. Aukos. Tačiau esant blogai šalies ekonominei padėčiai, ligoninė buvo atiduota į jų pačių rankas. Tačiau ligoninės kolektyvas susirado rėmėjų užsienyje ir surinko apie 12 mln. Lt paramos. Ypač juos rėmė JAV, Danija. Jų garbei šių šalių vardais pavadint du ligoninės korpusai.
Šiuo metu ligoninėje teikiamos įvairios sveikatos paslaugos, yra per 150 lovų. Joje veikia didžiausia šalyje miego sutrikimų diagnostikos laboratorija.
„Didinga praeitis įpareigoja vis kolektyvą siekti naujų aukštumų. Netgi trukdantys tai padaryti – irgi stimulas, – sakė G.Rimdeika. Jis pasakojo, kad artimiausi ligoninės planai yra atidaryti paskutinį suremontuotą korpusą, atnaujinti ligoninės techninę bazę.
