„Praėjusiais metais mes viršijom sutartines sumas, metinę sumą ir už viršijimą nebuvo sumokėta, o dabar, kai nevykdėm sutartinių sumų, irgi nesumokėta. Viskas yra teisėta, bet gal šiek tiek ne visiškai teisinga“, – 15min komentavo jis.
Nors sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga stacionarių paslaugų teikimą įsakymu rekomendavo atnaujinti bent iki 70 proc., E.Niparavičiaus vadovaujama Elektrėnų ligoninė liepą tai padarė 64,9 proc., tad ir 1/12 numatytos metinės sumos už paslaugas nesulaukė.
„Už liepą mums sumokėta už faktą“, – teigė ligoninės direktorius.
Sako, kad vasarą visad mažiau pacientų
Paklaustas, ar skirtumas tarp to, kiek lėšų įstaiga gauna įprastai, ir to, kiek gavo šį sykį, didelis, E.Niparavičius patikino, kad skirtumas yra, tačiau esą ne toks žymus, kai lygini su praėjusių metų liepa.
„Vasarą visada būdavo mažesni pacientų srautai, specialistų, daktarų atostogos daro įtakos“, – dėstė vadovas.
Šįmet, pasak jo, darbo apimtis lemia ir COVID-19.
„Dar gal ne visai po karantino susiderino ir pacientų srautai. Pavyzdžiui, kardiologas, kur visur Lietuvoj ilgos eilės ir pas mus būdavo iki dviejų mėnesių, pastaruoju laikotarpiu dirba puse darbo krūvio, kadangi nebuvo pacientų“, – teigė E.Niparavičius.
Pastaruoju laikotarpiu kardiologas dirba puse darbo krūvio.
Nepaisant visko, gydymo įstaiga, pasak jo, išlaikė teigiamą finansinį rodiklį: „Bet koks lėšų negavimas veikia bet kurią įstaigą – kažko reikės atsisakyti, kažko nepirkti, neįdiegti. Bet šiuo metu įstaiga subalansuota, skolų neturim, dirbam, nežiūrint to, su teigiamu rezultatu. Situacija visiškai valdoma.“
E.Niparavičius taip pat patikino, jog ligoninė dirba visu pajėgumu.
„Paslaugos atnaujintos visos, dirbam įprastiniu ritmu, laikantis, aišku, pacientų srautų reguliavimo, naudojam dezinfekciją, apsaugos priemones“, – pažymėjo jis.
Teigia, kad pacientai bijo COVID-19
Visiškai paslaugų teikimą esą atnaujino ir Kelmės ligoninė. Tiesa, įstaigos vadovė Benina Petrošiutė tikino, jog sulaukiama mažiau pacientų.
Mes atsinaujinę esam viską.
„Mes atsinaujinę esam viską. Kodėl pacientų mažiau ateina, yra įvairios priežastys. Yra tiriami tepinėliai dėl COVID-19, yra įvairūs pasakymai ir parašymai, kai pacientai neskuba į ligoninę, nenori gultis, bijo užsikrėtimo atvejų.
Mes atidarę visas paslaugas tokias, kokias anksčiau teikdavom“, – komentavo ji.
Kelmės ligoninė, Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, liepą teikė 55,8 proc. planuojamų stacionarių paslaugų, tad ir jai sumokėta pagal faktą.
„Tai veiklai įtakos turės“, – teigė B.Petrošiutė.
„Mes tą mėnesį būsim dirbę į minusą. Apie bankrotą negalvojam, bet minusas yra minusas. Jei kas mėnesį dėliosis minusai, gausim didesnį minusą“, – pridūrė ji.
Prarado apie 30 tūkst. eurų
Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras, gydantis vidaus tarnybos sistemos pareigūnus, už liepos mėnesį suteiktas šeimos gydytojo paslaugas sulaukė apmokėjimo pagal vienos dvyliktosios taisyklę, o už stacionaro paslaugas bei ambulatorines, gydytojų specialistų suteiktas paslaugas apmokėta pagal faktą, nurodė centro direktoriaus pavaduotojas stacionarui Vytautas Dringelis.
Vietoje įprastinės 50 tūkst. eurų sumos Medicinos centras už liepą esą sulaukė 19,33 tūkst. eurų apmokėjimo.
„Esame susirūpinę, dėl mažesnio gautų lėšų kiekio, dėsime dideles pastangas, kad įvykdytume sutarties su Vilniaus teritorine ligonių kasa įsipareigojimus, padidinti ambulatorinių gydytojų konsultacijų skaičių. Anta vertus, kasmet liepos ir rugpjūčio mėnesiais būna tiek ambulatorinių, tiek stacionaro paslaugų skaičiaus sumažėjimas“, – komentavo V.Dringelis.
Pasak jo, didžiausi suteiktų paslaugų skaičiai būna I-me ir IV-me metų ketvirtyje, liepą jie buvo mažesni.
„Šiais metais, esant ekstremaliai situacijai, vykdant infekcijų kontrolės reikalavimus ir pacientų srautų valdymą, mažinant ambulatorinių paslaugų apimtis iki 80 proc., o stacionaro iki 70 proc., liepos mėnesio suteiktų paslaugų už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas skaičiai yra mažesni.
Medicinos centras valstybės biudžeto lėšomis vykdo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomuosius profilaktinius sveikatos tikrinimus bei asmenų specializuotąją medicininę ekspertizę, tai yra, asmenų atranką statutinei pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę.
Karantino Lietuvos Respublikoje laikotarpiu šios paslaugos buvo atidėtos, o pasibaigus karantinui atnaujintos ir liepos mėnesį buvo teikiamos, vėlgi vykdant infekcijų kontrolės reikalavimus ir pacientų (pareigūnų ir tiriamųjų asmenų) srautų valdymą. Tuo būdu darbo krūvis Medicinos centro gydytojams ir liepos mėnesį buvo pakankamas“, – dėstė Medicinos centro direktoriaus pavaduotojas stacionarui.
Stacionarių paslaugų neteikė išvis
Kalvarijos ligoninė, VLK duomenimis, liepą išvis neteikė jokių stacionarinių paslaugų.
„Liepą ši ligoninė aktyviojo gydymo stacionarinių paslaugų visai neteikė, tiktai slaugą“, – 15min anksčiau nurodė VLK atstovas Rimantas Zagrebajevas.
Rugpjūtį, ligoninės sveikatos statistikės Rūtos Šerpilovienės, laikinai pavaduojančios direktorę, teigimu, situacija bus kita.
„Rugpjūčio vaizdas bus visiškai kitoks“, – sakė ji.
Už liepą įstaigai esą buvo sumokėta pagal faktiškai suteiktas paslaugas.
Vienos dvyliktosios mes nesulaukėme, nors tikėjomės.
„Buvo skelbta, kad, pagal birželio 8 dienos ministro rekomendacijas, bus mokama už faktą. Tai vienos dvyliktosios mes nesulaukėme, nors tikėjomės. Bet įspėjimas jau buvo, jog reikia pradėti dirbti, tą mes ir pradėjome daryti. Pradėjome dirbti ir ambulatoriškai, ir stacionare, kai suderinome su Visuomenės sveikatos centru. Kai tik buvo leista atnaujinti paslaugas, mes tą ir padarėme“, – dėstė R.Šerpilovienė.
Ji sutiko, jog gautas mažesnis finansavimas gydymo įstaigos veiklai įtakos turės, bet ar teks svarstyti apie išgyvenimą?
„Mes stengiamės dirbti, vykdome tas paslaugas – licencijuotas veiklas, kurios mums suteiktos Akreditavimo tarnybos. Bet tas netikrumo jausmas, ta rajoninių ligoninių eilutė aktuali ir mums“, – atsakė R.Šerpilovienė.
Plačiau situacijos ligoninėje ji komentuoti nenorėjo ir paragino vėliau kreiptis į įstaigos direktorę ar pavaduotoją finansams, kai šios sugrįš iš atostogų.
Susitelkė į slaugą
Kazlų Rūdos ligoninė, VLK duomenimis, per liepą suteikė 33,5 proc. suplanuotų stacionarinių paslaugų. Įstaigos vadovas Rolandas Vosylius teigė, jog ligoninė prioritetą skyrė slaugai.
„Reikia suprasti, kad mes esame daugiau slaugos ligoninė, negu kažkokia antro lygio klinikinė ligoninė“, – sakė jis.
Už slaugą gydymo įstaigai esą ir turėtų būti sumokėta pagal vienos dvyliktosios taisyklę.
„Paslaugos yra įvairiarūšės, tai už slaugą turėtume gauti 1/12, o to, ko nepadarėm, aišku, kad bus pagal faktą“, – komentavo direktorius.
Klausiamas, kodėl ligoninė vangiau teikė stacionarias paslaugas, R.Vosylius leido suprasti, jog sudėtinga įgyvendinti dėl COVID-19 įvestus reikalavimus.
„Paslaugų kartais negali padaryti net ir žiūrint į praėjusių metų tuos pačius laikotarpius dėl to, kad reikalavimai kiti. Mes tas paslaugas vienas keičiam kitomis, kad galėtume dirbti, teikti naudingą darbą bendruomenei“, – pasakojo vadovas.
Gydymo įstaiga, jo teigimu, finansiškai laikosi gerai.
„Už pusmetį išėjome tikrai ne su minusu, o su pliusu, padarėme investicijas, susijusias su COVID-19, su naujų paslaugų teikimu. Turėjom ir aparatūrą nusipirkti, bandom licencijuotis, rašom naujų paslaugų projektus. Niekas ligoninės neuždarys – nei savivaldybė, nei direktorius, nei ministras“, – apibendrino R.Vosylius.
„Vaizdelis nekoks“
VLK duomenimis, Pakruojo ligoninė per liepą atnaujino 60,6 proc. suplanuoto stacionarių paslaugų vykdymo, nors įstaigos vadovas Vygantas Sudaris teigė, jog yra kiek kitaip, tik esą pacientai neateina.
„Mes esam atsidarę visiškai – tiek, kiek iš pirminių centrų atsiunčia pacientų, tiek ir į stacionarą guldom, tiek ir priimam. Gal žmonės bijo gultis į stacionarą – nežinau.
Mes dirbam, bet nėra tų pacientų. Mes iš gatvės tai jų nepasiimsim“, – komentavo vadovas.
Mes dirbam, bet nėra tų pacientų. Mes iš gatvės tai jų nepasiimsim.
Pakruojo ligoninė, pasak jo, turi finansinę skylę: „Atsiranda finansinė skylė, o turim ir veiklą išlaikyt, ir priemones nusipirkt. Dar jei nesiunčia pacientų – būdavo, kad mes jų neturim – pasidaro šioks toks, kaip ten mūsų klasikas sakydavo, „vaizdelis nekoks“.
Anksčiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, jog vienos dvyliktosios taisyklės taikymas, įvestas per karantiną, kai gydymo įstaigai už suteiktas paslaugas mokama pagal sutartį su ligonių kasa, išliks mažiausiai iki Naujųjų metų.
Birželį ministras pranešė, jog gydymo įstaigos, norinčios išlaikyti šį finansavimą, liepą turi suteikti ne mažiau kaip 70 proc. planuojamų stacionarinių ir ne mažiau kaip 80 proc. planuojamų ambulatorinių paslaugų.
