15min pabandė ligoninių paklausinėti, kiek respiratorių jos turi pirmadienį ir kuriam laikui jų užteks. Dažniausias atsakymas – „pakanka“, o tuo metu dėkojama už paramą visuomenei, verslui.
Į redakciją toliau plūsta medikų ar savanorių skundai, kad tenka dirbti be tinkamų apsaugos priemonių.
Padėti medikams suskubo visuomeninės organizacijos – keli paramos fondai bando padėti ligoninėms padengti apsaugos priemonių trūkumą. Vien „Laisvės TV“ surinkta pinigų suma artėja prie milijono eurų. Žurnalistas Andrius Tapinas viliasi, kad privačios iniciatyvos padės medikus apsaugoti, kol atvažiuos didieji kroviniai.
Praėjusią savaitę buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią iš Kinijos Lietuvą turėtų pasiekti 1,8 mln. respiratorių ir milijonai kitų apsaugos priemonių.
Pirmadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga spaudos konferencijoje dar teigė, kad šiuo metu nėra galimybės visus medikus aprūpinti respiratoriais.
„Tokių rezervų valstybė nebuvo sukaupusi ir, norint visus aprūpinti, reikia, kad Lietuvą pasiektų didelis kiekis priemonių, kuris yra užsakytas“, – kalbėjo ministras ir vylėsi, kad visi medikai bus apsaugoti gavus užsakytas apsaugos priemones.
Medikai kai kur gauna vos vieną kaukę
„Kreipiuosi dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojų ir personalo. Ligoninė nesuteikia jokių apsaugos priemonių paprastuose skyriuose dirbantiems gydytojams, net paprastų kaukių. Tačiau ambulatorija priiminėja ligonius, karščiuojantys ligoniai guldomi į paprastus skyrius, kurie neturi jokių apsaugos priemonių, gydytojai yra siunčiami į ambulatoriją priiminėti ligonius, o tada grįžta dirbti į savo skyrius. Gydytojai neturi net minimalių kaukių, nekalbant apie respiratorius, budėjimui yra skiriama 1 paprasta kaukė, kuri maksimaliai galioja 3 valandas“, – teigiama viename 15min gautame skunde.
Panašią istoriją pasakoja ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Nina Puteikienė.
„Medikai šaukiasi pagalbos, nes vadovybė jų negirdi. Dar daugiau – jie yra įbauginti dar iš anksčiau ir dabar tyli. Jų greitosios medicinos pagalbos vadovybė neišduoda greitosios pagalbos komandoms apsaugos priemonių. Sako, kad visiems nereikia, dar nėra pavojaus, jos gulės dar sandėlyje. Kaukės, kurios buvo gautos įstaigos, kaip parama, jiems neduodamos, guli padėtos sandėliuose, todėl kaukes GMP darbuotojai priversti pirkti SAVO LĖŠOMIS. Vairuotojais greitojoje dirba taksistai. Jiems neišduodamos kaukės. Tie patys, kurie iš ryto vežė keleivius iš oro uosto, vakare dirba greitojoje. Jie su darbo GMP uniformomis parvyksta namo, nes nėra kur persirengti“, – feisbuke rašė tarybos narė.
Atsitveria tylos siena
Tačiau netgi didžiosios ligoninės nenoriai kalba apie tai, kiek ir kokių apsaugos priemonių turi.
„Mes galime tik tiek atsakyti, kad skaičiais mes neoperuosime. Bendrąja prasme mes apsaugos priemonių turime pakankamai, iš tikrųjų. Ir laukiame dar papildymo. Taip, kad šiuo klausimu kaip ir neturėtume dėl ko jaudintis“, – atsako Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovas spaudai Vytautas Riaubiškis.
Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių atstovė Zita Katkienė iš pradžių raštu atsakė, kad „į klausimus apie resursus nebus atsakoma“. Pasiteiravus kodėl, ji tvirtino, kad šiuo metu ligoninėje asmens apsaugos priemonių trūkumo nėra. Čia pat ligoninė paprašė pagalbos.
„Su koronavirusu ir COVID-19 ligos protrūkiu kovojantiems Respublikinės Šiaulių ligoninės medikams reikalingas visuomenės, verslo dėmesys, padėka, pagalba“, – rašoma tame pačiame komentare ir dėkojama plačiam sąrašui įmonių, kurios jau prisidėjo, tarp jų – Šiaulių bankas, „Interscalit“, „Aukcionas 123“ ir kt.
Šiaulių ligoninė tikisi, kad gavus finansavimą ir įvykus pirkimams, „ligoninė bus pilnai apsirūpinusi bet kokiems epidemijos scenarijams reikiamomis asmens apsaugos priemonėmis ir galės jomis aprūpinti visas kitas stacionarines gydymo įstaigas, priskirtas veikimo teritorijoje“.
LSMU Kauno klinikos yra didžiausia pagal darbuotojų šalies gydymo įstaiga – čia dirba daugiau nei 7100 darbuotojų. Įstaigos atstovai turimų respiratorių skaičių taip pat nepateikia.
„Kauno klinikose respiratorių ir kitų asmens apsaugos priemonių šiai dienai turime. Dalį jų esame išdalinę į skyrius, o kita dalis yra sandėliuojama ir paruošta naudojimui. Tačiau situacijai keičiantis labai greitai, darome viską, kad šių priemonių nepritrūktume ir artimiausioje ateityje. Kasdien bendraujame su tiekėjais dėl pristatymo galimybių, peržiūrime savo rezervus, ieškome visų įmanomų galimybių, užtikrinančių pakankamą apsaugos priemonių kiekį“, – atsakė klinikų atstovė Eglė Audickaitė.
Pasak jos, skubios pagalbos, reanimacijos skyriuose respiratoriai visuomet po ranka, o visas ligoninės personalas „vaikšto su medicininėmis veido kaukėmis“. Į šią ligoninę nevežami COVID-19 infekuoti pacientai.
„Nors šiuo metu visus COVID-19 patvirtintus ar įtariamus pacientus priima Kauno klinikinė ligoninė, jai užsipildžius, COVID-19 pacientų srautus priiminėsime mes. Numatyta, kad visi įtariamieji ir sergantys šia infekcija bus priimami viename paskirtame korpuse, taip sumažinant infekcijos plitimo po kitus padalinius tikimybę. Todėl apsaugos priemones pirmiausiai skirstome tiems specialistams, kurie pirmieji kontaktuos su minėtais pacientais“, – papildė E.Audickaitė.
15min kreipėsi ir į Klaipėdos universitetinę ligoninę, dėl kurios skundėsi skaitytojai – gavę atsakymą papildysime.
Vilniaus įstaigos atviros: viena turi 2 tūkst., kita – 200 tūkst. respiratorių
Vilniuje gydymo įstaigos atviros. Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) turi 2000 respiratorių, palyginimui, ligoninėje dirba 1880 darbuotojų.
„Reikėtų teisingai duomenis interpretuoti – mūsų ligoninė yra rezervinė, ir mes visus pacientus, kuriems įtariama COVID-19 diagnozė, privalome nukreipti į Santaros klinikas. Nes Santaros klinikų infekcinių ligų centras yra ta įstaiga, kuri teikia pagalbą tokiems pacientams“, – kalbėjo RVUL atstovė Asta Bagdonavičienė.
Ji ramino, kad dabartinei veiklai apsaugos priemonių netrūksta.
„Jei atsirastų didelis koronaviruso protrūkis, tai statusas keisis. Tai suvokdami, ruošdamiesi, esame pradėję kaupti rezervą, kuris bus naudojamas atsiradus pirmiesiems pacientams. (...) Pirštinių šiuo metu turime beveik 400 tūkst., apsauginių kaukių – 30 tūkst., respiratorių – virš 2000. Įprastinėmis veiklos sąlygomis tai būtų dideli skaičiai, čia metiniai mūsų poreikiai. Bet kiek mums jų užteks, kai bus protrūkis, niekas negali pasakyti, nes niekas nežino“, – apie situaciją kalbėjo RVUL atstovė R.Bagdonavičienė.
Tuo metu Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos skaičiuoja, kad čia respiratorių užteks mėnesiui – jų yra apie 200 tūkstančių.
Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė-Motiejūnienė patikina, kad šiuo metu įstaigai apsaugos priemonės nėra aktuali problema – esamas atsargas dar turi papildyti valstybės rezervai.
„Šios dienos duomenimis mes pilnai apsirūpinę mėnesiui, įskaičiuojant nedidelį pacientų augimą. Tai ir antbačiai, vienkartiniai chalatai, veido kaukės, kepuraitės, kombinezonai, respiratoriai, apsauginiai akiniai – visko turime mėnesiui susiskaičiavę, bet kiekvieną savaitę pasipildome“, – sako A.Bilotienė Motiejūnienė.
Minėtu 200 tūkstančių respiratorių rezervu aprūpinami ne tik su COVID-19 pacientais dirbantys medikai, tačiau prioritetas būtent jiems.
„Šeimos gydytojų centre trijų sluoksnių kaukės buvo skiriamos, taip pat skiriami apsauginiai skydai, taip pat buvo ir respiratorių – patys įsivertina. Priėmimo skyriai, tiek COVID, tiek ir bendrasis, intensyvios terapijos skyriai turi apsaugos priemones priklausomai nuo to, kokie pacientai. Elementariame reanimacijos skyriuje minimaliai turime kombinezonų, nes tikėtina, kad vis tiek pagrindiniai COVID-19 pacientai patenka į mūsų atskirą korpusą. O atskirame korpuse jų išties pakankamai daug“, – paaiškina Santaros klinikų direktorė valdymui.
Raminančiame balse skamba nerimas
2000 respiratorių turinčios RVUL atstovė tvirtino, kad ne visiems medikams respiratoriai yra būtini, esą jų įprastai per metus ligoninė sunaudodavo po kelias dešimtis. Tik ligoninės personalas, panašu, su tuo nesutinka.
„Tikrai ne visiems medikams yra būtina respiratorių turėti. Aišku, visi pageidauja, nes tai yra normalus žmogiškas poreikis – jaustis saugiai. Bet pagal visus tuos infekcijų kontrolės reikalavimus, rekomendacijas, respiratoriai yra privalomi tiktai tam tikrais atvejais“, – sako RVUL atstovė.
Ji paaiškina, kad ligoninė ėmėsi prevencinių veiksmų: sustabdytos planinės konsultacijos, operacijos, uždraustas pacientų lankymas, tad į ligoninę gali patekti tik darbuotojai ir skubios pagalbos besikreipiantys pacientai – pastarieji prieš tai „rūšiuojami“, kad neturėtų COVID-19 simptomų, kilus įtarimams, atliekamas vadinamasis greitasis testas.
„Jeigu kyla įtarimas, pacientą išsiunčia į Santaros klinikas, nes toks dabar yra algoritmas – patys tokių pacientų negydome“, – sako RVUL atstovė.
Ji tikisi, kad pirmadienį bus atvežta papildomi 1000 respiratorių, tai „leistų šiek tiek ramiau pasijusti“.
„Turime užtikrinimą iš Sveikatos apsaugos ministerijos, kad kai prireiks pagalbos, mes jos sulauksime. Turime tuo tikėti“, – kalbėjo A.Bagdonavičienė.
Ji dėkojo gyventojams, verslui, savivaldybei už aukas į „Medikų gyvybės langelį“ – taip sekmadienį gauta apie 200 respiratorių.
„Priėmėme sprendimą, kad visiems pacientams, kurie atvyksta į skubios pagalbos skyrių, nesvarbu, ar kosėja, ar nekosėja, mes jiems uždedame vienkartines medicinines kaukes, kad visiems būtų ramiau. Visos registratorės, visas skubios pagalbos skyriaus personalas irgi dirba su kaukėms ir pirštinėmis, tuo atveju, kad maža kas“, – tvirtino A.Bagdonavičienė.
Šiaulių meras tikisi, kad medikus priemonės pasieks
Kol ligoninė situacijos nekomentuoja, Šiaulių meras Artūras Visockas viliasi, kad per savaitę reikiamų priemonių parūpins Sveikatos apsaugos ministerija.
„Yra žinoma, kad visi medikai gaus priemones, tik labai tiksliai laiko pasakyt negalime. Bet toks optimistinis scenarijus, kiek supratau iš direktoriaus, savaitė laiko. Šiuo atveju iš valstybinio sektoriaus. Kad ir kas ką besakytų, kad ir kaip besistengtų verslai, tai bus ne daugiau nei 5 proc. Situacija komplikuota. Nemanau, kad čia reikia būti teisėju – vargu ar kas galėjo numatyti“, – paaiškina A.Visockas.
Pasak jo, „ten, kur pavojingiausia, medikai turi kaukes“, kurias parūpino verslo atstovai, o vėliau tikimasi, kad pavyks aprūpinti visus medikus.
„Užduotis numeris vienas yra apsaugoti medikus. Jei mums to nepavyks, tai mums niekas nepavyks. O aš manau, žinokit, kad pavyks. Nežinau, kaip dirba kitose ligoninėse, bet Šiauliuose išsiskaidė į grupes, kad būtų sumažinta rizika. Tarkime, jei atsiranda užsikrėtimas – kad mažesnė grupė iškristų, o liktų daugybė kitų grupių. Bent taip darbas buvo suorganizuotas“, – sako A.Visockas.
Andrius Tapinas: didžiulė problema, bandykime sumažinti tą smūgį, kuris laukia
Žurnalistas, TV laidų vedėjas Andrius Tapinas per „Laisvės TV“ fondą pradėjo rinkti aukas medikams – ši iniciatyva pavadinta #Laikykitėsmedikai. A.Tapinas viliasi, kad trečiadienį surinkta pinigų suma pasieks milijoną eurų.
„Čia yra didžiulė problema. Yra dviejų tipų sveikatos priežiūros įstaigos – kurios bendrauja ir labai aiškiai išdėsto poreikį, kur vadovai deklaruoja, ko trūksta, ir neslepia, nebijo, bendradarbiauja su merais, tada mes žinome. Ir yra kita linija, kur sako – mums viskas yra gerai, mes visko turim. Ir tada ateina pas mus iš dviejų ar trijų skyrių konkretūs medikai, rezidentai ar profesoriai ir jie sako, kad ne, jie meluoja, mes neturime, mes vaikštome pliki basi“, – sako A.Tapinas.
Pasak jo, „Laisvės TV“ ėmėsi kurti atskirą duomenų bazę, kurioje registruojami konkrečių medikų poreikiai, kadangi sunku įvertinti, ar ligoninės ko neslepia.
„Aš esu labiau linkęs tikėti mediku, kuris dirba reanimacijoje ar dar kažkur. Kai jis sako, kad aš neturiu, aš labiau esu juo linkęs tikėti nei ligoninės vadovu, kuris sako, kad pas mus pilnai užtenka. SAM jau įvertino ir pripažino, kad yra didžiulė problema, kai ligoninės neatskleidžia visos tiesos – jie darys mobiliąsias grupes“, – sako A.Tapinas.
Pirmadienį „Laisvės TV“ už surinktas lėšas pirko per 10 tūkst. respiratorių, jie išsiųsti į skirtingas ligonines, taip viliamasi medikams padėti, kol juos pasieks Vyriausybės užsakytos apsaugos priemonės.
„Dabar skylės yra kamšomos, nes respiratorių reikia šiandien, vakar. Kol mes kalbamės, viskas yra vežama. Respiratorius sugaudėme ir nupirkome, už, sakykime, nepadoriai dideles kainas Lietuvoje. Na, bet ką darysi – galbūt vėliau reikės kalbėti apie spekuliantus ir kitus dalykus, bet dabar nėra kada tą daryt“, – aiškina A.Tapinas.
„Medikai yra mūsų priešakinės linijos, tai mažų mažiausiai reikia aprūpinti juos priemonėmis. Tvarkoje, tas medikas galbūt šiandien nedirba su apkrėstu pacientu, bet jei jis yra ekipuotas, jis bent jau jaučiasi psichologiškai ramiau. Mes galime tik įsivaizduoti, kokį krūvį jie patiria ir dar patirs per artimiausią mėnesį ar pusantro.
Jis patikina, kad šiuo metu SAM užsakytas kiekis – apie 2 mln. respiratorių – atrodo įspūdingas, pristatytas jis leistų patenkinti esamus poreikius. Iki tol „Laisvės TV“ ir kiti fondai siekia „kamšyti skyles“.
„Tikrai niekas nesitikėjo tokių skaičių. Tai yra penkta akcijos diena, ir mes turime, kartu su Aukok.lt ir Maltiečiais, apie 750 tūkst. surinktų eurų. (...) Verslas irgi suvokia, kokioje situacijoje mes atsidūrėme. Aš tikrai džiaugiuosi tuo, kad mes greitai galime priimti ir įgyvendinti sprendimus: perkam, vežam, dalinam, priiminėjam ligoninių užsakymus ir kamšome skyles. Aš tikiuosi, kad šią savaitę mes galėsime apkamšyti skyles, kad būtų truputėlį ramiau, kol atvažiuos, laikom sukryžiavę pirštus, didieji vyriausybiniai kroviniai“, – sako A.Tapinas.
Vėliau paramos fondo veikla galėtų keistis.
„Kalbamės tik apie pirmą liniją – respiratoriai, kaukės, antbačiai, akiniai ir kombinezonai. Bet mes turime galvoti ir apie antrą, ir trečią etapą. Mes labai atidžiai klausome, ką sako specialistai, kokios įrangos gali reikėti. Vėlgi, tie patys ventiliavimo aparatai, kurie, aš kaip suprantu, yra vienas iš esminių momentų gydant. Italijoje matomas akivaizdus jų trūkumas – ar įmanoma čia padėti. Akivaizdu, kad reikia laikyti ranką ant pulso, ir keičiantis situacijai, kalbėtis su autoritetingiausiais mūsų medikais ir klausti, kuo dar mes galime padėti“, – kalba A.Tapinas.
Jis viliasi, kad pavyks bendradarbiauti su Sveikatos apsaugos ministerija keičiantis informacija ir nukreipiant reikalingus išteklius.
„Aš tik norėčiau pasakyti, kad jei dėl kažkokių priežasčių nenorite aukoti „Laisvės TV“ fondui, yra kiti fondai. Nelikite abejingi, paskirkite eurą ar du. Mes turime daug aukų po eurą, turime aukų ir po 5000 eurų, ir iš užsienio ateina. Ačiū jums visiems. Reikia suprasti, kad jei vieną kartą paaukojote, nenustebkite, jei ateisime ir paprašysime dar. Nes mes esame pirmoje fazėje. Matėme, kas yra nutikę Europoje su kitomis fazėmis. Maksimaliai pabandykime sumažinti tą smūgį, kuris mūsų laukia“, – sako A.Tapinas.
