2021 09 25

Ligoninės vadovas: problema dėl medikų stygiaus išsiverš kaip ugnikalnis Kanaruose

Užsikrėtusiųjų COVID-19 vis daugiau, tad šiems pacientams skirti skyriai pildosi, ligoninės atidaro naujus. Vilniaus miesto klinikinė ligoninė – ne išimtis. Jau kitą savaitę čia ketinama atidaryti papildomą skyrių ir neatmetama, kad tai dar ne riba. Tačiau bent kol kas planinių operacijų stabdyti ši ligoninė nenumato, kadangi kitų pacientų gausu. Ir jie – gerokai sunkesni nei iki pandemijos.
Dr. Narimantas Markevičius, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius
Dr. Narimantas Markevičius, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius / Valdo Kopūsto / 15min nuotr.

Atidarys naują skyrių

Penktadienį perpiet Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (VMKL) buvo užimtos 93 proc. visų COVID-19 pacientams skirtų lovų. Tokių ši ligoninė turi 90 ir dar šešias reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje.

Tačiau jau kitą savaitę ketinama atidaryti dar vieną skyrių, tad lovų skaičius išaugsiąs iki 110-ies. Visi skyriai yra padalinyje, kuris įsikūręs Antakalnio g. 124.

„Mes nuo pačios pandemijos pradžios buvome ir išliekame daugiausia COVID pacientų gydanti ligoninė. Taip yra nuo pat pirmų pandemijos dienų, nuo praeito rudens mes esame didžiausia ir niekaip nebuvome sumažėję – ir visą vasarą turėjome COVID skyrius, ir dabar juos palaipsniui didiname.

Šiuo metu turime 90 lovų ir 6 reanimacines, skirtas COVID pacientams. Nuo antradienio didiname iki 110 lovų, vadinasi, dar vieną skyrių atiduodame COVID pacientams“, – 15min sakė VMKL direktorius Narimantas Markevičius.

Reanimacijos lovų bent kol kas šioje ligoninėje nedaugės – jas, kaip sakė direktorius, paliekama pacientams, kurie neserga COVID-19: „Tokių pacientų irgi turime labai daug.“

Kitų paslaugų nemažina

Planinių operacijų ligoninė vis dar nemažina ir nenukelia, COVID-19 skyriai plečiami terapinių paslaugų sąskaita.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilniaus miesto klinikinė ligoninė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilniaus miesto klinikinė ligoninė

„Kol kas nei akušerijos-ginekologijos, nei vaikų ligų, nei chirurginės paslaugos nemažinamos, – užtikrino N.Markevičius. – Antakalnio g. 57 esančiame padalinyje nėra COVID-19 pacientų, čia teikiamos paslaugos ne kovidiniams pacientams, tai yra akušerija-ginekologija, vaikų ligų klinika, chirurgijos, kraujagyslių chirurgijos, urologijos, kardiologijos, nefrologijos ir vidaus ligų skyriai.

O Antakalnio g. 124 turime polikliniką ir du korpusus terapinių skyrių. Poliklinika dirba be jokių apribojimų. Vienas korpusas jau yra uždarytas prieš mėnesį, ten ir yra minėtos 90 lovų, kur teikiamos paslaugos kovidiniams pacientams, ir 6 reanimacijos lovos. O dabar antradienį atidarysime tame korpuse dar vieną skyrių.“

Kol kas nei akušerijos-ginekologijos, nei vaikų ligų, nei chirurginės paslaugos nemažinamos.

Tai – riba

Prognozuoti, ar reikės daugiau skyrių COVID-19 pacientams, N.Markevičius nesiryžo, tai priklausys nuo to, kiek bus hospitalizuojama koronavirusu užsikrėtusių žmonių, o jeigu žmonės skiepysis, gal poreikis mažės.

„Tai yra riba, mano giliu įsitikinimu, bet tai niekas negali atsakyti, negalvota, kad bus taip, kaip dabar. Bet yra kaip yra, – kalbėjo direktorius. – Esame užsipildę ir COVID pacientais, ir ne COVID.“

Penktadienį apie pietus laisvų lovų COVID-19 pacientams tebuvo kelios, tačiau tikėtasi dalį jų išrašyti savaitgaliui. Kaip sakė VMKL vadovas, būtina pasiruošti, nes pacientų srautas nemažėja.

Po karantino, atnaujinus planinių paslaugų teikimą visa apimtimi, į ligonines plūstelėjo pacientai.

Kaip sako N.Markevičius, VMKL ne išimtis: „Chirurgijos daug turėjome, terapijos skyriuose visada turime daug. Skirtumas tik tas, kad tie pacientai tikrai daug sunkesni, negu buvo prieš pandemiją. Kai tik medicinos paslaugų prieinamumas sumažėja, tai užleistų ligų formų atsiranda daugiau.“

Paklaustas, kaip jam atrodo, kokio dar paraginimo reikia žmonėms skiepytis, N.Markevičius tik atsiduso. Jo manymu, pagrindinis dalykas yra žmonių informavimas – informacija turi būti teisinga, labai aiški, pagrįsta tik moksliniais faktais, tuomet esą liksią mažiau erdvės antivakserių interpretacijoms.

Skirtumas tik tas, kad tie pacientai tikrai daug sunkesni, negu buvo prieš pandemiją.

Kitas dalykas – priartinti paslaugas arčiau žmonių. „Aš manyčiau, reikėtų važiuoti į rajonus, pas vyresnio amžiaus žmones, tai pradedama po truputį vykdyti, atsivežti. Vyresniems žmonėms, toms grupėms, kurios yra pažeidžiamiausios, jiems yra sunku atvažiuoti iki skiepijimo centrų, poliklinikų. Todėl reikia važiuoti pas žmogų, aiškinti, kodėl reikia skiepyti, ir skiepyti“, – įsitikinęs N.Markevičius.

Jo manymu, jauniems žmonėms patogu ir priimtina dideli vakcinacijos centrai, tačiau vyresniems nei 65 metų, pažeidžiamiausiai grupei, tai visiškai netinka. Ir nesvarbu, ar žmogus gyvena kurio nors rajono kaime, ar Vilniaus Pašilaičiuose.

Sauliaus Žiūros nuotr./Vakcinacija nuo COVID-19
Sauliaus Žiūros nuotr./Vakcinacija nuo COVID-19

Problema – darbuotojų stygius

VMKL direktorius išskyrė dar vieną itin skaudžių pasekmių turėsiančią problemą – per pandemiją visos Lietuvos gydymo įstaigose pradėjo labai trukti medicinos darbuotojų: slaugytojų, slaugytojų padėjėjų, kai kurių specializacijų gydytojų.

„Dėl personalo kol kas problema nekeliama, bet manau, ji kada nors išsiverš kaip ugnikalnis Kanaruose. Per visą šią pandemiją visas personalas turėjo tokį darbo krūvį, emocinę įtampą, kokios nebuvo galima tikėtis. Dabar visose gydymo įstaigose, įskaitant mūsų ir visas kitas ligonines, yra didžiulis trūkumas, ypač vidurinio personalo – slaugytojų, slaugytojų padėjėjų.

Dėl personalo problema dar nekeliama, bet manau, ji kada nors išsiverš kaip ugnikalnis Kanaruose.

Tie, kurie dirba, dirba iš idėjos ir dirba daugiau, negu gali dirbti. Tokių momentų, kai tenka padėti, padengti, kadangi kažkas išgriūna budėjimų metu, daug. Tikrai didžiulė įtampa, labai daug žmonių išeina į pensiją.

Visos ligoninės neteko labai daug vidutinio personalo, manau, kai atsigausime po pandemijos, pamatysime tikrą veidą, kiek medicinoje trūksta – slaugytojų turime didžiulį trūkumą, kai kurių specialybių taip pat labai trūksta. Tai ne vienos ligoninės, o visos sveikatos priežiūros sistemos problema. Ir ji labai ryški“, – kalbėjo N.Markevičius.

S.Žiūros nuotr./Vilniaus miesto klinikinė ligoninė
S.Žiūros nuotr./Vilniaus miesto klinikinė ligoninė

Dėl skiepijimo šios ligoninės medikams problemų esą nekyla. Kaip sako direktorius, medicinos darbuotojai paskiepyti beveik visi, tarp kito personalo nevakcinuotų irgi mažai.

„Turime vieną kitą susirgimą, bet negalime net lyginti su pernai rudeniu, kai per dieną po 7–8 iškrisdavo. Tokių dalykų nėra, vos vienas kitas, tai nuo vaikų iš mokyklos, tai dar kažkur. Bet yra daug kitokio nedarbingumo, dėl kitų ligų“, – teigė N.Markevičius.

Penktadienį apie sudėtingą situaciją kalbėjo ir Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius. Jo teigimu, epidemiologinė situacija prastėja visame Vilniaus regione – užimta beveik 90 proc. „kovidinių“ lovų, jų skaičių tenka didinti. O tai priežastis, kodėl ketinama riboti planines paslaugas.

Apie tai, kad dar niekada nebuvo tiek COVID-19 sunkiai sergančių vaikų, įspėja ir Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė. Tai esą neigia įsigalėjusį mitą, kad vaikai arba neserga, arba serga nesunkiai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos