Penktadienį kiek po vidurdienio įvyko avarija Upės gatvėje, po kurios į Nerį, preliminariais duomenimis, galėjo būti išleista maždaug 20 tūkst. kub. m nevalytų nuotekų, tikslesni skaičiai Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą pasieks artimiausiomis dienomis.
Prašyta naudoti mažiau vandens
Iš karto po avarijos į įvykio vietą atvažiavęs meras Remigijus Šimašius kalbėjo, kad „katastrofos nėra, tačiau būtų labai blogai, jei tektų nuotėkas paleisti į upę“. Todėl vakarinėje ir šiaurinėje miesto dalyje gyvenančių ir dirbančių vilniečių prašyta bent porą valandų nenaudoti vandens, jei tai nėra gyvybiškai būtina.
Jau tą patį vakarą buvo pastebėta, kad nuotekos plūsta į Nerį. Ekstremaliųjų situacijų komisija mieste paskelbė ekstremalią situaciją ir priėmė sprendimą ne užsukti vandenį daliai vilniečių, bet išleisti nuotekas į Nerį.
Sprendimas sulaukė prieštaringų vertinimų. Viešojoje erdvėje pasigirdo kalbų, kad tokiu būdu Vilniaus meras R.Šimašius padovanojo kalėdinę „dovanėlę“ kauniečiams. Esą reikėję užsukti vandenį, bet tai galėtų pakenkti merui krautis politinį kapitalą.
Be vandens liktų ligoninės
Jeigu būtų nuspręsta vis dėlto išjungti vandenį, be jo bent kurį laiką tektų apsieiti Žirmūnų, Jeruzalės, Baltupių ir Antakalnio gyventojams ir įstaigoms. Šioje teritorijoje yra ir Santariškių klinikos bei Vilniaus miesto klinikinė ligoninė Antakalnyje. Abiejų šių įstaigų atstovai griebėsi už galvų išgirdę, kad toks sprendimo būdas net buvo svarstomas.
Kaip 15min sakė Santariškių klinikų vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Gitana Letukienė, situacija neįsivaizduojama – reikėtų kažkur perkelti pacientus, bet kur? Santariškių klinikose nuolat guli apie 900 pacientų, dar tiek apsilanko kasdien poliklinikoje, atvežama greitosios pagalbos automobiliais. Vaikų ligoninėje nuolat guli dar 350 pacientų, apie 500 vaikų apsilanko per dieną.
„Apie medikų darbą mes nekalbam, bet kur pacientus reikėtų perkelti? Juolab turime tokių skyrių, kurie yra tik šioje ligoninėje. Tarkim, mažyčiai naujagimiai, kuriems širdelės operuotos, apskritai Lietuvoje tokių skyrių daugiau nėra. Taip pat pacientai po kaulų čiulpų persodinimo, po insultų ir t.t.“, – kalbėjo G.Letukienė.
Santariškių klinikų atstovės teigimu, užteršta Neris yra tikrai blogai, tačiau likviduoti avarijos pasekmes nepaisant būtiniausių poreikių tikrai negalima. „Kas prisiimtų atsakomybę?“ – klausia G.Letukienė.
Galėtų būti aukų
Antakalnyje esančios Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai ir ūkiui Algimantas Vakarinas taip pat teigia nesuvokiąs, kaip galima net svarstyti apie tokį problemos sprendimo būdą. Jo manymu, atjungus vandenį kiltų realus pavojus pacientų gyvybėms, galbūt net nebūtų išvengta aukų.
„Aš nežinau, ką reikėtų daryti. Juk niekas neveiktų – nei operacinės, nei Nefrologinis skyrius, gimdymo skyriai, viskas. Ypač jeigu staiga atjungtų vandenį, o pastatytos lašelinės ir vyksta inkstų valymo procedūros, tada galėtume turėti aukų“, – apie patį blogiausią galimą scenarijų kalbėjo A.Vakarinas.
Ligoninėms privalu turėti generatorius, kurie avarijos atveju gamintų elektrą, nors Vilniaus miesto klinikinė ligoninė ir jų neturi – negaunama reikiamų lėšų nei iš Sveikatos apsaugos ministerijos, nei iš steigėjo Vilniaus miesto savivaldybės. O vanduo jokiuose rezervuaruose ir negali būti kaupiamas.
Iš blogų geriausias sprendimas
Žinoma, žala gamtai nepateisinama, bet žmonių gyvybėmis irgi negalėjome rizikuoti, – kalbėjo R.Šimašius.
Vilniaus meras R.Šimašius teigė, kad sprendimą ne nutraukti vandens tiekimą, o išleisti dalį nuotekų į Nerį priėmė ne jis, o Ekstremaliųjų situacijų komisija. „Žinoma, aš apie tą dalyką žinojau. Ir jeigu būtų kitokios aplinkybės, galbūt ir kitoks sprendimas būtų. Čia iš visų blogų variantų pasirinktas tas, kuris padarys mažiausiai žalos“, – teigė meras.
Jei avarija būtų įvykusi vasarą, kai Neries vanduo nusekęs, karšta, galbūt reikėtų daryti kitaip. Tačiau teko įvertinti, kas laukia atjungus vandenį didelei daliai sostinės, be vandens liktų ir Santariškių bei Antakalnio ligoninės. „Galėtų grėsti labai rimtomis pasekmėmis, galėtų būti aukų. Žinoma, žala gamtai nepateisinama, bet žmonių gyvybėmis irgi negalėjome rizikuoti“, – kalbėjo R.Šimašius.
Jo teigimu, net ir atjungus vandenį nemaža dalis nuotekų vis tiek plūstų – žmonėms vis tiek naudotųsi tualetais, sutekėtų vanduo iš lietaus kanalizacijos. Meras kelia klausimą ir dėl kitko: kodėl rezervinis nuotekų vamzdis yra paklotas šalia pagrindinio? Tad jis apsaugotų, jeigu vamzdis būtų trūkęs, o tokios avarijos atveju iš jo jokios naudos.
Trūko du vamzdžiai
Penktadienį Upės gatvėje, prie „Barclays“ informacinių technologijų centro pastato, šalia požeminės automobilių aikštelės statybvietės trūkus dviems magistraliniams nuotekų vamzdžiams atsivėrė didelė įgriuva.
Šiais vamzdžiais tekėjo nuotekos iš Žirmūnų, Antakalnio, Baltupių ir Jeruzalės mikrorajonų. Likviduojant avariją, keletą valandų nuotekos buvo kaupiamos tarpinėje nuotekų stotyje, tačiau persipildžius rezervuarams nuotekos pradėtos leisti į Neries upę. Preliminariais vertinimais, į Nerį galėjo patekti apie 20 tūkst. kubinių metrų nuotekų.
Avarijos likvidavimo metu įgriuvos vietoje pirmiausiai teko išsiurbti subėgusias nuotekas, vėliau suvežti kelis tūkstančius kubinių metrų grunto, jį sutvirtinti. Avarijos likvidavimo darbus vykdė apie 100 įvairių tarnybų specialistų.
Statybos leidimas verslo centro „Green Hall 3“ požeminei automobilių stovėjimo aikštelei išduotas šių metų gruodžio 13-ąją. Leidimą Vilniaus miesto savivaldybė išdavė bendrovei „Upės projektai“, priklausančiai verslininko Arūno Martinkevičiaus koncerno SBA valdomai įmonei „Urban Inventors“.
Kaltus žada rasti
Pastarosios generalinis direktorius Lionginas Šepetys antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kaltės prisiimti neskubėjo ir teigė, kad avarija įvyko šalia jų vykdomų statybos darbų, „Vilniaus vandenų“ trasoje“.
Paprašytas patikslinti, ar tai reiškia, kad savo kaltės neįžvelgia, L.Šepetys aiškino, kad kalbėti apie tai per anksti, reikia palaukti tyrimo išvadų.
„Tikrai neturėtų būti kalbama apie kaltę ir nekaltę. Mes jaučiame atsakomybę kaip visi vilniečiai, mes pasiruošę prisidėti lėšomis, įvairiais darbais, sprendžiant problemą“, – pareiškė L.Šepetys ir pridėjo, kad norima ir nepriklausomos ekspertizės.
R.Šimašius antradienį teigė, kad statybų vykdytojai dar penktadienį elgėsi keistai, mat labiausiai rūpinosi nelikti kaltais, o ne šalinti avarijos pasekmes. Meras tikina, kad pagrindinis tikslas dabar yra nustatyti kaltuosius dėl avarijos ir išieškoti žalą, o dėl to greičiausia būsią ginčų. Į tyrimą įtraukta ir Statybų inspekcija.
„Antstolis užfiksavo faktines aplinkybes, filmuotos medžiagos turime, dokumentų analizę, ar pagal projektus viskas buvo daroma, atliksime. Kaltieji bus nustatyti, žalą išieškosime“, – žadėjo R.Šimašius.
Antradienį sostinės savivaldybėje susirinkusi Ekstremaliųjų situacijų komisija nusprendė nuo trečiadienio atšaukti ekstremaliąją situaciją sostinėje, nes avarija Upės gatvėje buvo sėkmingai likviduota – „Vilniaus vandenų“ atlikti bandymai rodo, jog suremontuotu vamzdynu atnaujintas nuotekų tekėjimas veikia įprastu režimu, tačiau ir toliau bus atidžiai stebimas.