Pranešimą skaičiusi Sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja Raimonda Janonienė akcentavo, kad Klaipėda išsiskiria pagal hospitalizacijų rodiklį. Vakarų Lietuvoje sergantieji guldomi į ligonines kur kas dažniau, nei kituose regionuose. Teigiama, kad hospitalizacijos rodiklis per didelis, neretai pacientai guldomi į ligoninę, nors to ir nereikėtų.
Išanalizuota, kad keturiose miesto ligoninėse – Klaipėdos vaikų ligoninėje, Jūrininkų ligoninėje, Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – dalis paslaugų dubliuojasi. Maždaug pusė paslaugų galima gauti daugiau nei vienoje ligoninėje.
Klaipėdos regionas išsiskiria ir tuo, kad turi atskirą Vaikų ligoninę, kai tuo tarpu kituose didžiuosiuose miestuose vaikai gydomi jau integruotose ligoninėse.
Pagal planuojamą reformą Klaipėdos regione atsirastų du ligoninių dariniai. Respublikinė Klaipėdos ligoninė būtų pavaldi SAM. Prie jos būtų prijungta Vaikų ligoninė bei Palangos „Pušyno“ ir „Gintaro“ sanatorijos. Universiteto ligoninė, kurią valdytų Klaipėdos universitetas, atsirastų iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, Jūrininkų ligoninės ir Palangos reabilitacijos ligoninės.
Medikus labiausiai domino klausimas, ar po jungimo nesumažės jų gretos. Tačiau ministerijos atstovai patikino, kad taip neatsitiks. Nemažės ir jų atlyginimai.
Anot R.Janonienės, pirmasis žingsnis reformos link būtų – Klaipėdos miesto tarybos pritarimas. Uostamiesčio politikai dar vasarį turėtų spręsti, ar perduos maždaug 10 mln. eurų vertės turtą ministerijai. Struktūriniai pokyčiai įvyktų per 3-5 metus, palaipsniui.
Reformos kritikai teigia, kad ji vyksta ne laiku – esą pandemija lemia įtampas, trūksta gilesnių analizių.
Kaip teigė posėdyje dalyvavęs dabartinis Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis, kuris pats būdamas KU senato nariu pritarė tokios ligoninės steigimui, trūksta plano. „Reikia išdiskutuoti, priimti įrodymais pagrįstus sprendimus“, – aiškino jis.
Vaikų ligoninės vadovas Virginijus Žalimas kėlė klausimą, kaip po reformos pagėrės mažųjų pacientų gydymas regione.
„Retorinis klausimas: ar tai blogis, jei Lietuvoje bus atskira vaikų ligoninė? Mes suprantame, kad medikų tikrai liks, bet yra ir kito personalo, kuris patiria didžiulį nerimą. Pritarsiu profesoriui Janušoniui, kad skubotumo tikrai nereikia, nors šiaip mes tikrai už reformas“, –kalbėjo V.Žalimas.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus sveikino reformą, tačiau kartu pritarė kolegoms sakydamas, kad reikia geriau pasiruošti. „Neturime begalės laiko, reikia paskubėti. Nieko nedarydami pasmerksime save tapti provincija“, – teigė jis.
