Posėdyje dalyvavęs Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris prognozuoja, kad sudarant naują ligoninių tinklą kiekvienoje ligoninėje reikės atsisakyti bent 60 etatų. Išeitinėms kompensacijoms teks išmokėti apie 200 tūkst. eurų.
Be to, V.Sudaris pažymėjo, kad slaugos lovų rajonuose tikrai netrūksta: „Mes jų net neužpildome.“
Išoperuoja pacientą Panevėžyje ir kitą dieną perkelia pas mus perrišimams, nes neturi kur gydyti.
Ligoninių asociacijos vadovo pavaduotojas, Pasvalio ligoninės vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastauskas pažymėjo, kad formuojant ligoninių tinklą reikėtų devynis kartus atmatuoti ir tik dešimtą kirpti. Antraip situacija sveikatos apsaugos srityje pablogės.
Didžiausią nerimą R.Rastauskui kelia tai, kad pagal naują tinklo planą rajonuose gali nelikti terapinių skyrių.
„O būtent šių ligonių labai daug. Jei žmogus susirgo plaučių uždegimu, yra kvėpavimo nepakankamumas ar širdies ritmas sutriko, jį reikia guldyti tuoj pat. O mūsų atveju perkelti į Panevėžio ligoninę neįmanoma. Ten lovos perpildytos, į reanimaciją neįmanoma patekti, nes nėra vietų, ką kalbėti apie terapinius skyrius. Išoperuoja pacientą Panevėžyje ir kitą dieną perkelia pas mus perrišimams, nes neturi kur gydyti to ligonio“, – situaciją nušvietė R.Rastauskas.
Užspeisti į kampą susinaikins patys?
V.Grigas stacionarinio gydymo aspektą palietė ir iš kitos pusės. „Vargu, ar ligoninėje galės funkcionuoti priėmimo-skubios pagalbos skyriai, nes iš esmės skubioji pagalba yra nuostolinga. Tai iš to, ką uždirba terapijos skyrius, mes galime padengti ir reanimatologų, ir skubios pagalbos skyriaus darbą.
Natūralu, kad mes, kaip administratoriai, būsime priversti atsisakyti tų paslaugų, kurios yra nuostolingos. Vadinasi, neliks ne tik terapijos paslaugų, bet ir skubios pagalbos skyrių. Ligoniai susidurs su didžiule problema, nes užsidarius skubios pagalbos skyriams pacientai, kurių tokiame mažame rajone kaip Molėtai būna apie 4 tūkst. per metus, turės kreiptis į kitas gydymo įstaigas. O žinia, didžiųjų ligoninių priėmimo skyriai yra perpildyti, ten didžiausios eilės“, – kalbėjo V.Grigas.
Savo rankomis ministerija nieko nepadarys – įstaigos bus priverstos savo rankomis susinaikinti.
Ligoninių tinklo pertvarkos perspektyvą jis vertina niūriai.
„Eilę metų bandai optimizuotis pagal esamą situaciją, o finale išeis taip, kad atitiksi visus reikalavimus, turėsi licenciją, turėsi specialistus, bet tau neduos pinigų paslaugai teikti. Vadinasi, ministerijos pozicija labai paprasta. Savo rankomis ji nieko nepadarys. Bet savo žinioje ji turi Valstybines ligonių kasas ir per finansinius srautus pačios įstaigos bus priverstos savo rankomis susinaikinti“, – prognozavo V.Grigas.
Jo vadovaujamoje Molėtų ligoninėje yra 130 etatų. „Panaikinus 50–60 etatų įsivaizduojate, koks tai socialinis smūgis? Tiek žmonių netenka darbo. Vadinasi, paslaugų prieinamumas ne pagerės, o dar labiau pablogės.“
Prasidės natūrali atranka?
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė išreiškė nuogąstavimą, kad įgyvendinant ligoninių tinklo pertvarką paslaugų prieinamumas pacientams dar labiau pablogės.
Ją stebina kalbos esą visi važiuoja gydytis į Vilnių ar Kauną, nes rajonuose paslaugos nekokybiškos.
Šeimos gydytojai skundžiasi, kad nėra galimybės paguldyti paciento į ligoninę.
„Tačiau, kiek žinau iš sergančiųjų, ypač vyresnio amžiaus žmonės labiau nori gydytis arčiau namų. Juk labai svarbus ir namiškių palaikymas, aplankymas. Iš tikrųjų niekas nesiveržia į tą Vilnių ar Kauną. Važiuoja tik tada, kai reikalingos aukštesnio lygio konsultacijos ar sudėtingesni tyrimai. Šeimos gydytojai skundžiasi, kad nėra galimybės paguldyti paciento į ligoninę“, – kalbėjo V.Augustinienė.
Ji pastebėjo, kad visi, kurie nepritaria ministerijos siūlomai ligoninių tinklo pertvarkai, paliekami už diskusijų borto.
„Rajonuose gyvena senesni ir mažesnes pajamas turintys žmonės, sergantys ne viena lėtine liga, o visa puokšte ligų. Dabar neturėsime galimybės patekti pas specialistus, vadinasi, bus natūrali atranka“, – svarstė V.Augustinienė.
Apibūdino kaip „fake news”
Pirmadienį DELFI paskelbė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistų parengtą neoficialią analizę, kurioje atsiskleidžia paveikslas, kurių gydymo įstaigų optimizuojant tinklą nebeliktų kaip įprastai veikiančių ligoninių, jeigu būtų pritarta atitinkamiems kriterijams. Tačiau oficialiai ministerija ir valdantieji neigia apskritai turį ketinimų uždaryti nors vieną ligoninę.
„Tokio sąrašo SAM neturėjo, neturi ir neturės. Kaip jau ne kartą esu minėjęs, reformuojant sveikatos sistemą, nebus uždaryta nė viena ligoninė. Tokių tikslų ir planų nėra!”, – socialinio tinklo paskyroje rašė ministras.
Vienas iš sveikatos sistemos reformos tikslų yra peržiūrėti mūsų šalies įstaigų teikiamų paslaugų paketą ir perprofiliuoti įstaigas taip, kad šalia jų esantys gyventojai galėtų gauti kokybiškas ir saugias gydymo paslaugas, kurios, be abejo, turėtų būti suteikiamos kuo operatyviau, nei dabar.
A.Veryga tai apibūdino kaip „fake news”, kurią, jo įsitikinimu, sukūrė opozicija, siekdama dirbtinai sukelti sąmyšį, žmonių nepasitenkinimą, kurti negatyvų foną taip diskredituojant pačią sveikatos reformos idėją.
„Nenustebčiau, jei šią tariamą lentelę, kurią žiniasklaidai pateikė kaip esą ministerijos, sumodeliavo ne kas kitas, o Seimo sveikatos reikalų komiteto nariai iš opozicijos!” – pažymėjo A.Veryga.
Lovų užimtumas – ne mažiau nei 300 dienų
Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga, Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė ir kiti parlamentarai prieš pora savaičių iš naujo pateikė svarstyti sveikatos sistemos reformos projektus. Seimui teikiamuose projektuose ištaisoma nemažai teisinių diskusijų sukėlusių nuostatų, atsižvelgiama į prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytas pastabas vetuojant reforminius projektus.
Ministras pabrėžė, kad siūlomo įstatymo projekto nuostatos buvo aptariamos ne tik su prezidentūra, bet ir su platesne bendruomene. Buvo įsiklausyta į nepriklausomų teisininkų, asociacijų, institucijų nuomonę.
Tikslas – ne įstaigų skaičius – sumažinti iki 30 ar 55. Tikslas susitvarkyti aktyvaus gydymo lovų skaičių.
Pasiteiravus, kiek valstybinių ligoninių sudarys stacionarinių paslaugų tinklą, ministras sakė, kad tai – per ankstyvas klausimas. Jis prisipažino tikrai negalintis įvardyti jokio skaičiaus.
„Tai būtų spekuliatyvus dalykas, kai dar neturime prielaidos matyti bendrą vaizdą. Tikslas – ne įstaigų skaičius – sumažinti iki 30 ar 55. Tikslas susitvarkyti aktyvaus gydymo lovų skaičių“, – aiškino ministras.
Siekiama, kad tinklo gydymo įstaigose lovos būtų užimtos ne mažiau nei 300 dienų per metus. Be to, iki artimiausios ligoninės pacientai esą turės važiuoti ne ilgiau nei valandą.
Tinklas ir nauja sutarčių sudarymo tvarka A.Verygos įsivaizdavimu turėtų pradėti veikti nuo 2020 m. sausio 1 d.
