„Visi kontaktavę ar įtariama galėję kontaktuoti asmenys per 72 valandas nuo kontakto turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti kompensuojama vakcina. Tymų, epideminio parotito ir raudonukės vakcina perkama centralizuotai ir pristatoma į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vakcinų sandėlį. Iš ten vakciną kiekviena gydymo įstaiga pagal jos poreikį pasiimti savarankiškai. Ta pati tymų, epideminio parotito ir raudonukės vakcina, kuria pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami vaikai, tinka ir suaugusiesiems“, – paaiškina Lina Reinartienė, Valstybinės ligonių kasos (VLK) Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėja.
Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4–7 dienas. Tymams imlūs ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90–95 proc. imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga.
Tymai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys per mažos.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje patvirtinta apie 120 tymų atvejų, pusė iš jų – Kaune. Trečdalį susirgusiųjų sudaro neskiepyti vaikai. Tymų atvejų skaičius ir toliau auga.
Skaičiuojama, kad kai kuriose savivaldybėse paskiepijama mažiau nei 90 proc. vaikų, ir tai sudaro prielaidas tymų virusui plisti, ateityje sukeliant ligos protrūkius. Iš didžiųjų miestų padėtis itin pavojinga Kaune ir Klaipėdoje.
Paskiepijamų vaikų dalis mažėja nuo 2009 metų – 2009 m. siekė 97,0 proc., 2018 m. – vos 92,2 proc. Tai kelia realią grėsmę kūdikiams, kuriems skiepytis pagal amžių dar anksti, ar tiems žmonėms, kuriems nesusiformavo imunitetas po skiepų, susirgti tymais.
Labai svarbu, kad kuo daugiau žmonių būtų pasiskiepiję nuo tymų, raudonukės bei epideminio parotito. Kad susiformuotų ilgalaikis imunitetas, vaikai nuo šių trijų ligų skiepijami du kartus – pirmąja doze 15-16 mėn. amžiaus, antrąja – 6-7 metų amžiaus.
Norint išvengti protrūkių, būtina išlaikyti siektiną pasiskiepijusių žmonių procentą (95 proc.) kiekvienoje savivaldybėje. Tai yra vienintelė priemonė, leidžianti užtikrinti, kad nebūtų protrūkių, ir net visai užkirsti kelią tymams kaip susirgimui plisti.
