Pasak Seimo nario, šiuo įstatymu norima ne tik užtikrinti, kad būtų saugoma, puoselėjama ir propaguojama lietuvių kultūra bei kalba, vyktų aktyvesnė nacionalinio meno ir kūrybos sklaida, bet taip pat siekiama paskatinti Lietuvos kūrėjus daugiau dėmesio skirti nacionalinių audiovizualinių ir muzikos kūrinių kūrybai bei plėtoti audiovizualinę ir muzikos industriją.
Siekiama paskatinti Lietuvos kūrėjus daugiau dėmesio skirti nacionalinių audiovizualinių ir muzikos kūrinių kūrybai bei plėtoti audiovizualinę ir muzikos industriją.
„Šiuo metu galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme nurodoma, kad transliuotojai daugiau kaip pusę televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams. Naujoje įregistruotoje įstatymo redakcijoje pirmą kartą numatomas lietuvių kūrėjų mūsų valstybine kalba atliekamų kūrinių transliavimo skatinimas, nustatant nacionalinės muzikos ir audiovizualinių kūrinių kvotas transliuotojų programose“, – sakė L. Balsys.
Parlamentaro teigimu, šiuo metu ne tik Europos Sąjungoje, bet ir daugumoje pasaulio šalių yra priimtos vienokios ar kitokios nacionalinio repertuaro apsaugos ir populiarinimo teisinės nuostatos. „Tai daroma tam, kad būtų stiprinamas valstybės identitetas ir vienybė, o vietinė muzikos rinka būtų apsaugoma nuo galingos ir įtakingos tarptautinės muzikos rinkos dominavimo. Šiandien Lietuvos kultūra bei kūrėjai nėra nuo to apsaugoti“, – sakė L. Balsys.
Tikimasi, kad nauja Visuomenės informavimo įstatymo redakcija, prisidėdama prie Lietuvos audiovizualinės ir muzikos industrijos plėtros, leis įsisavinti jos gaunamas lėšas šalies viduje ir taip pagerins lietuvių kūrėjų kūrybos sąlygas, o kartu užtikrins ir papildomas pajamas į Lietuvos biudžetą iš gausesnės muzikos industrijos apyvartos, kuri apima autorinius atlyginimus, atlyginimus iš turtinių teisių civilinės apyvartos, lietuvių kūrybai skitų renginių honorarus ir lietuviškos kūrybos eksportą.
