– Kaip sprogimai Sankt Peterburge gali pakeisti situaciją Rusijoje?
– Rusijoje nuo 2000 m. su terorizmu susijusiuose aktuose žuvo daugiau nei 3,3 tūkst. žmonių. Akivaizdu, kad tai nėra saugi valstybė. Tokie išpuoliai šiai šaliai nėra naujiena. Galima prisiminti panašius teroro aktus Maskvoje.
Po tokių teroristinių aktų visad iškyla klausimas, kaip rasti balansą tarp žmogaus teisių ir priemonių saugumui užtikrinti. Rusija nėra demokratiškiausia ir laisviausia valstybė, todėl joje šis klausimas turės ir papildomą krūvį.
– Kokį?
– Pastaruoju metu Rusijoje vyko protestai, žmonės išėjo į gatves, kilo nemažai susirėmimų su policijos pareigūnais, vyko suėmimai. Didelė tikimybė, kad po šio teroro akto valdžia tuo pasinaudos ir savo priemones teisins saugumo sumetimais. Gali būti, kad rinktis aikštėse kurį laiką nebus galima visai.
– Ar tai gali pakeisti šalies gyventojų požiūrį į V.Putiną, kuris žadėjo garantuoti saugumą?
– Rusijoje saugumo priemonės buvo sustiprintos jau seniai. Manau, kad ne vienam tokiam išpuoliui buvo užkirstas kelias. Nemanau, kad tai bus koks nors esminis lūžis kalbant apie gyventojų požiūrį į V.Putiną.
Labiau tikėtina, kad jie kaip tik labiau telksis apie savo lyderį ir vėl prasidės svarstymai, kad galime pakentėti vardan bendro saugumo. Gimstantys visuomeniniai judėjimai dėl to gali patirti dar daugiau spaudimo.
Nemanau, kad kaip nors atsilieps Rusijos kaimynams. Kur kas labiau tikėtina, kad tai lems pokyčius šalies viduje.