„Aš pasisakau už tai, kad fizinės bausmės būtų draudžiamos. (...) Esu už tai, kad jos būtų sąvokų lygmenyje, ir taip turės būti“, – antradienį per Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdį Seime sakė ministras.
Pasak jo, tokia formuluotė bus įrašyta į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamą projektą, nors dabar skelbiamame projekte fizinės bausmės nėra įtrauktos į smurto sąvokų apibrėžimą.
Pasak L.Kukuraičio, tai esąs darbinis variantas, kituose straipsniuose fizinių bausmių draudimas atsispindi, tad turėtų būti įtrauktas į smurto apibrėžimą.
„Projektas, apie kurį kalbate, buvo parengtas gruodžio pabaigoje, yra įvardytos keturios smurto prieš vaikus formos, ir fizinės bausmės (kituose straipsniuose) yra įtrauktos kaip neleistina veikla, todėl aišku, kad reikia pridėti prie smurto apibrėžimo“, – sakė L.Kukuraitis.
Jis taip pat kalbėjo ir apie kompromiso paieškas, pripažindamas, kad parlamentarų pozicijos šiuo klausimu išsiskyrusios.
Turėtų dirbti specialistų komandos
Socialinės apsaugos ir darbo ministras sakė, kad planuojama suburti budinčias specialistų komandas, kurios reaguotų į krizinius įvykius.
„Yra noras ir sieksime, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų specialistų komanda, kuri reaguoja krizinėse situacijose. Kad ne vienas socialinis darbuotojas diagnozuotų pagalbos poreikį šeimai, bet specialistų komanda – sveikatos, švietimo, teisės specialistai, socialiniai darbuotojai ir kiti pagal poreikį, sudarę pokyčių planą šeimai, tai būtų sąlyga šeimai atgauti vaiką, jeigu vaikas yra paimtas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė jis.
Anot ministro, dabar Lietuvoje nusistovėjusi tvarka, kai policijos pareigūnai vienašališkai sprendžia, ar paimti vaikus iš šeimos, ar ne, – ydinga.
„Ne kartą esame minėję Latvijos pavyzdį, kai (...) vaiko paėmimo atveju tokia komanda dirba labai intensyviai mėnesį ir daugiau. Ir daugeliu atveju – per 90 proc. – vaikai grąžinami šeimai. Šita sistema suveiktų prevenciškai vaiko globos plėtrai, kad šeimos išlaikytų savo vaikus“, – pabrėžė ministras.
Anot ministro, dabar Lietuvoje nusistovėjusi tvarka, kai policijos pareigūnai vienašališkai sprendžia, ar paimti vaikus iš šeimos, ar ne, – ydinga.
„Tikrai turime turėti budinčius darbuotojus, kurie galėtų vaiko teisių klausimus spręsti su policininkais“, – kalbėjo ministras.
Jis sakė, kad bus mažinama funkcijų vaiko teisių apsaugos tarnyboms, peržiūrėti etatai.
„Resursus kol kas skaičiuojame mažindami funkcijų kiekį, peržiūrėsime, kiek reikia etatų, kad būtų užtikrintos šios funkcijos. Kitus resursus nukreipsime į psichologinės pagalbos stiprinimą, kad mažiausiai vienas psichologas regione būtų“, – sakė L.Kukuraitis.
Pasigenda jautraus policijos dėmesio
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas savo ruožtu posėdyje tvirtino, kad reikia keisti policijos darbo organizavimą.
„Anksčiau buvo apylinkės inspektoriai, buvo nepilnamečių inspektoriai, dabar tokių pareigybių neliko ir ta dalimi susiaurėjo policijos pareigūnų prevencinė veikla, bet neišaugo kitų institucijų prevencinė veikla. Turiu omenyje, kad savivaldybės ir kitos institucijos neišplėtė atitinkamai prevencinės veiklos, atsirado vakuumas.
Kyla klausimas – jeigu būtų buvę apylinkės inspektorius ir vaiko teisių apsaugos inspektorius, kaip buvo iki reformos, ar būtų užkardytas šis įvykis. Aišku, vienareikšmiško atsakymo nėra, tačiau yra nuomonė, kad galbūt apylinkės inspektorius, matydamas situaciją, matydamas, kad toks asmuo atvyko į šeimą, į jo rajoną, būtų kreipęs dėmesį ir būtų žmogiškiau, racionaliau pasižiūrėjęs į problemą“, – dėstė E.Misiūnas.
„Laikas yra labai svarbus, tačiau atsakingo, jautraus požiūrio kaip ir pasigendama, – E.Misiūnas.
Jis teigė, kad pareigūnai dabar labiausiai mokomi tik greitai reaguoti į įvykį.
„Laikas yra labai svarbus, tačiau atsakingo, jautraus požiūrio kaip ir pasigendama“, – sakė ministras ir pabrėžė, kad policijos reformą siūlys peržiūrėti numatant stiprinti prevencinę veiklą.
Anot jo, reformuojant policiją pareigūnai gauna naujų funkcijų, nors neturi tam tinkamo pasirengimo, todėl juos svarbu papildomai mokyti.
„Matome situaciją, kad į įvykį atvažiuoja pareigūnas, buvęs anksčiau patrulis, tai jam įvertinti situaciją, apklausti tinkamai asmenis, surinkti tokius parodymus, kurie atspindėtų situaciją, kuri turėtų būti vertinama, galbūt ir neužtenka įgūdžių“, – svarstė E.Misiūnas.
L.Pernavas: smurto bylos į teismą turėtų keliauti per dvi dienas
Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas sako, kad smurto artimoje aplinkoje atvejais bylos turėtų būti nagrinėjamos greičiau – per dvi dienas, o ne kelis mėnesius, kad smurtautojas nedarytų poveikio aukai.
Pasak L.Pernavo, šiuo metu tokias bylas paspartinti trukdo tai, kad jos nėra priskiriamos prie prioritetinių, taip pat pernelyg biurokratinis procesas.
„Tyrimas turi būti atliekamas kaip galima operatyviau, mes siūlome, kad didžiąją dalį tyrimų atliktume ir perduotume teismui per dvi paras nuo įvykio, kad smurtautojas negalėtų bendrauti toliau ir daryti poveikio aukai“, – po smurto artimoje aplinkoje problemas aptarusio Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdžio žurnalistams sakė L.Pernavas.
„Šiandien tyrimai trunka keletą mėnesių, pas mus baudžiamasis procesas perdėm biurokratinis ir nėra pasakyta, kad ta byla yra prioritetinė, ją reikia ištirti per keletą parų. Šitos bylos nėra išskirtos kaip prioritetinės, kad būtų ištirtos per dvi paras, arba kardomoji priemonė būtų pritaikyta per dvi paras, ir procesas per daug biurokratinis“, – kalbėjo policijos generalinis komisaras.
Anot jo, policija per metus gauna apie 50 tūkst. iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje, pradedama apie 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų.
Anot jo, policija per metus gauna apie 50 tūkst. iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje, pradedama apie 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų.
Jis taip pat pabrėžė, kad turi funkcionuoti visa sistema: nuo švietimo, ugdymo, iki pagalbos su sunkumais susiduriančioms šeimoms.
„Prevencinį darbą policija atlieka, lankosi šeimose, ir paima vaikus, nors šiandien tai kaip ir neteisėta, o ypatingai po darbo, kai policininkas turi grumtis su girtais tėvais, o dažnai dar ir su jų draugais, turi paimti vaikus, kūdikius, turi tarnybiniu automobiliu kažkur vežti“, – pasakojo L.Pernavas.
E.Žiobienė sako situaciją bandanti keisti nuo 2010-ųjų
Keliuose posėdžiuose Seime antradienį dalyvavusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sakė nuo 2010 metų, jau antrą savo kadenciją, siekianti pokyčių vaikų teisių apsaugos sistemoje, tačiau tvirtino visą laiką atsitrenkdavusi į sieną.
Paprastai ministrai rūpinosi „Sodra“, Darbo birža, bet ne socialiniais reikalais, tuos klausimus paprastai kuravo viceministrai, ir tie klausimai nebuvo tokie svarbūs, nors įvykiai vyko,– E.žiobienė.
„Kontroliere dirbu nuo 2010 metų, tai mano antra kadencija, ir nuo 2010 metų ne kartą siūliau tiek Seimo vadovybei, tiek Seimo komitetams keisti tiek pačią sistemą, tiek reglamentavimą. Tokio ministro, kokį girdžiu šiandieną kalbant, negirdėjau per tą laikotarpį, kol dirbu vaiko teisių apsaugos kontroliere. Paprastai ministrai rūpinosi „Sodra“, Darbo birža, bet ne socialiniais reikalais, tuos klausimus paprastai kuravo viceministrai, ir tie klausmai nebuvo tokie svarbūs, nors įvykiai vyko“, – per „valstiečių“ frakcijos posėdį sakė E.Žiobienė.
„Tai, kad pagaliau įsiklausyta, kad reikia galvoti apie konstitucinę pertvarką, jau yra žingsnis į priekį. Ko labai tikėčiausi iš Seimo, kad reikia labai konstruktyviai pertvarkyti pačią sistemą, kitas dalykas, Jungtinės Tautos ne kartą teikė mums pastabų dėl Vaiko teisių apsaugos konvencijos“, – kontrolierė sakė laukianti ir pataisų, kurios uždraustų fizines bausmes, priėmimo.
Kartu ji ragino parlamentarus priimti prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotas pataisas, kurios įteisintų profesionalius globėjus, kad iš pavojingos aplinkos paimti vaikai būtų vežami ne į gobos namus, o į pasirengusias globėjų šeimas.
„2011–2013 metais esu surinkusi visos Lietuvos duomenis, iš visų savivaldybių vaiko teisų apsaugos skyrių, policijos, apie bet kokius įvykius, vaikų ėmimus, važiavimą į šeimas. Tokių kartų pasitaiko nemažai, vaikų per metus paimama 100 – 200 ne darbo valandomis, savaitgaliais, švenčių metu. (...) Labai tikimės pataisų prezidentės priimtų, kad vaikai paimti nukeliautų pas profesionalius globėjus,o ne į globos namus“, – kalbėjo kontrolierė po Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdžio.
Neeilinė sesija – vasario 14-ąją
Antradienį Seime vyko trys pasitarimai dėl vaiko mirtimi pasibaigusio smurto atvejo Kėdainiuose. Be svarstymo Liberalų sąjūdžio bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijose, neeilinį posėdį organizavo Seimo Žmogaus teisių komitetas. Jis aiškinosi, kodėl nebuvo užkirstas kelias smurtui prieš vaiką, laiku ir tinkamai neidentifikuotos grėsmės.
Vasario 14 dieną Seime planuojama surengti neeilinę sesiją, kad būtų priimtos su vaiko teisių apsauga susijusios įstatymų pataisos.
Seimo Savižudybių prevencijos komisija siūlo priimti įstatymo pataisas, kad visų formų – fizinis, emocinis, seksualinis – smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, būtų draudžiamas. Kaip smurtas būtų apibrėžiama ir nepriežiūra.
Sausio viduryje šis projektas buvo išimtas iš Seimo posėdžio darbotvarkės, teigiant, kad reikia sulaukti naujos redakcijos įstatymo, kur ir būtų nustatyta reikalinga vaiko teisių apsauga.
Dalis parlamentarų priešinasi siūlymui uždrausti vaikams taikyti fizines bausmes argumentuodami, kad tai būtų kišimasis į šeimos gyvenimą, neleisiantis tėvams savo nuožiūra auklėti vaikų.