Spaudos konferencijoje pirmadienį ministras teigė, kad bus siekiama, jog šioje sistemoje dirbtų žmonės, kurie gebėtų labai greitai reaguoti, vertinti situacijų rizikingumą.
„Kompetencijos barjeras tikrai turėtų būti“, – sakė L.Kukuraitis.
Anot jo, išgryninus vaiko teisių specialistų funkcijas ministerija prie tinkamo jų parengimo turės prisidėti mokymais, kad specialistai būtų maksimaliai kompetentingi.
Reformuojant vaiko teisių apsaugos sistemą numatoma ne tik centralizuoti vaiko teisių apsaugos skyrius – juos padaryti pavaldžius ne savivaldybėms, o Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, bet ir kurti mobilias pagalbos šeimai komandas, taip pat pavaldžias centrinei valdžiai.
Pastarųjų Lietuvoje iš pradžių būtų apie 10-13. Jos su šeimomis dirbtų, pavyzdžiui, tais atvejais, kai vaikas paimamas iš šeimos.
„Mobili komanda (...) padeda šeimoms, jeigu yra krizės situacija arba jeigu iš šeimos yra paimamas vaikas, automatiškai prasideda 14 dienų intensyvus darbas šitos mobilios komandos su šeima, tokiu būdu užtikrinant, kad vaikų paėmimas iš biologinių šeimų būtų kiek galima labiau amortizuojamas. Bendrai vaiko paėmimas, kokioje situacijoje šeima bebūtų, yra sukrečiantis įvykis, ir tikėtina, kad tas laikas yra pats svarbiausias ir taikliausiais padėti šeimai pakeisti savo elgesį, kad sąlygos būtų tinkamos vaikui. Taigi komanda 14 dienų intensyviai dirbtų ir paskui perduotų atvejo vadybai“, – planuojamą pagalbos šeimai schemą aiškino ministras.
Už darbo su šeimomis koordinavimą būtų atsakingi vaiko teisių specialistai, bet už konkrečių paslaugų suteikimą – savivaldos institucijos.
Už darbo su šeimomis koordinavimą būtų atsakingi vaiko teisių specialistai, bet už konkrečių paslaugų suteikimą – savivaldos institucijos.
Pataisos dėl vaiko teisių apsaugos skyrių centralizavimo parengtos po keturmečio mirtino sumušimo Kėdainiuose. Jos antradienį bus pristatytos per neeilinę Seimo sesiją.
Pasak ministro, planuojama, kad pradiniame reformos etape išlaidos vaiko teisių apsaugos sistemai galėtų išaugti apie 2 mln. eurų, kurių reikės mobilioms komandos išlaikyti bei ūkiniams klausimams, susijusiems su vaiko teisių apsaugos skyrių centralizavimu.
Be to, papildomų lėšų reikės bendruomeninėms paslaugas, kurios dabar skatinamos naudojant struktūrinę Europos Sąjungos paramą.
„Padidinti lėšų kiekį, kad savivaldoje atsirastų bendruomeninės paslaugos, tikrai reikalinga, šiuo metu tai darome per struktūrines lėšas, bet tai turėsime užtikrinti ilgainiui iš valstybės biudžeto“, – aiškino L.Kukuraitis.
Spaudos konferencijoje pirmadienį ministerijos atstovai taip pat sakė, kad savivaldybėms pristatant vaiko teisių sistemos pertvarką kartu bus bandoma paskatinti socialinių globėjų rengimą – šie globėjai už atlygį savo šeimose laikinai priglaustų biologinėje šeimoje negalinčius augti vaikus, taip išvengiant jų siuntimo į institucijas.
„Sausio mėnesį mes vykdėme apklausą visų 60 savivaldybių – ar atsiliepė žmonės, norintys tapti profesionaliais socialiniais globėjais, tai šiandien mes turime tokių 230 asmenų, kurie svarsto galimybę ir pageidautų tokiais būti“, – sakė ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė Daina Urbonaitienė.
Ministerijos duomenis, Lietuvoje reikėtų apie tūkstančio tokių globėjų.
Kaip skelbta, Seime praėjusią savaitę registruoti naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo bei lydintieji teisės aktų projektai – pagal juos, šalyje būtų centralizuojama vaiko teisių apsauga, nustatoma bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie nerimo signalus šeimoje.
Projektais taip pat būtų uždraudžiamos fizinės bausmės vaikams, įteisinami profesionalūs globėjai, taip pat su vaikais dirbantys žmonės būtų įpareigojami pranešti pastebėtus vaiko teisių pažeidimus, priešingu atveju jiems grėstų atsakomybė, taip pat, jiems pageidaujant, būtų užtikrinamas anonimiškumas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje parengtas paketas registruotas parlamentarės Dovilės Šakalienės vardu, kad šią savaitę jau galėtų būti svarstomas Seimo neeilinėje sesijoje.
Pasak D.Šakalienės, įstatymas numatys „sistemą, kurios esmė vis tik yra centralizuota institucija, tokiu būdu valstybei prisiimant tą pagrindinę pareigą užtikrinti, kad kiekviename Lietuvos kampelyje vienodai kokybiškai būtų užtikrinama vaiko teisių apsauga“.
Pagal pataisas, vaiko teisių apsaugos tarnyba raštu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu gavusi iš policijos ar su vaikais dirbančių asmenų pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, skubiai, tą pačią dieną, privalėtų fiziškai susitikti su vaiku ir užsitikrinti, kad galėtų su juo pabendrauti be apribojimų, t. y. nedalyvaujant ir negirdint tėvams. Jie turėtų išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti, kaip jaučiasi, kuo skundžiasi, esant poreikiui, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su šeima. Jei pranešimas nepasitvirtintų, tarnyba nutrauktų jo nagrinėjimą.
Jei pranešimas būtų pagrįstas, vaiko teisių apsaugos tarnyba pagal patvirtintą tvarką įvertintų ir nustatytų vaiko situacijos grėsmės lygį. Tokie grėsmės lygiai būtų keturi – nuo nulinio iki trečio.
Dėl pirmo vaiko situacijos grėsmės lygio per penkias darbo dienas turėtų būti pradėtas vaiko atvejo nagrinėjimas, antras grėsmės lygis reikštų, kad vaiko atvejo nagrinėjimas būtų inicijuojamas per vieną darbo dieną ir jis pradėtas stebėti jo gyvenamojoje vietoje.
Trečias vaiko situacijos grėsmės lygis būtų nustatomas, kai tėvai smurtauja prieš vaiką ar nesiima reikiamų veiksmų užtikrinti vaiko saugumo ir taip sudaro sąlygas grėsmei vaiko gyvybei ir saugumui. Tokiu atveju vaikas būtų skubiai paimamas iš atstovų pagal įstatymą ar jam nesaugios aplinkos ir tarnybos siųstų mobilią komandą, kuri per vieną darbo dieną pradėtų intensyvų darbą su vaiku ir jo atstovais.
