Šiuos planus jis pristatė pirmadienį, kartu su vidaus reikalų ministru Eimučiu Misiūnu viešėdamas Ruklos pabėgėlių priėmimo centre Jonavos rajone.
„Svarbiausias dalykas, kurį sutarėme – paleisti pilotinį projektą, kuris užtikrintų šeimų perkėlimą iš tų šalių, kur yra stovyklos, kad jos persikeltų tiesiai į savivaldybes, be Ruklos tarpinės stotelės (...). Pilotinį modelį esame aptarę, reikia padaryti visus administracinius žingsnius, kad tas modelis pradėtų veikti jau nuo balandžio mėnesio“, – žurnalistams sakė jis.
L.Kukuraitis teigia, kad sąrašą savivaldybių, kuriose pabėgėliai būtų perkeliami tiesiai iš stovyklų, iki kovo pabaigos turėtų pateikti nevyriausybinės organizacijos, įvertinusios, kaip savivaldybės yra tam pasirengusios, t.y. ar turi reikiamą infrastruktūrą, būstų nuomos pasiūlą, ar turi ryšių su darbdaviais, kurie norėtų įdarbinti pabėgėlius.
SADM svarsto ir galimybę subsidijuoti iš ES lėšų darbo vietas pabėgėliams – tai dar turės įvertinti ministerijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Pasak ministro, kol kas kalbama apie didžiuosius Lietuvos miestus, įskaitant Alytų.
Anot jo, SADM svarsto ir galimybę subsidijuoti iš ES lėšų darbo vietas pabėgėliams – tai dar turės įvertinti ministerijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Taip pat siekiama skatinti nevyriausybines organizacijas aktyviau bendrauti su darbdaviais.
L.Kukuraitis pabrėžia, jog didžiausias integracijos iššūkis pabėgėliams kyla dėl kalbos nemokėjimo ir problemų susirasti ne tik darbą, bet ir būstą.
„Svarstėme, kaip užtikrinti gyventojams, kad jų būsto nuoma būtų užtikrinta, net jeigu asmuo apsisprendžia išvykti iš šalies. ieškojome sprendimų iš struktūrinių lėšų projektų, kurios skiriama integracijai – iš tų numatyti dalį lėšų, kad iš anksto sumokėti gyventojams. Tai yra vienas iš pokyčių, kurie yra numatyti“, – teigė jis.
Ministras pabrėžia, kad dalis pabėgėlių yra neraštingi, dauguma jų nekalba nei anglų, nei kitomis Europos kalbomis.
Rukloje taip pat lankęsis vidaus reikalų ministras E.Misiūnas sako, kad siekiant lengvesnės komunikacijos, svarstoma idėja pabėgėlius aktyviau mokyti ne tik lietuvių, bet ir anglų kalbos.
„Šalia lietuvių kalbos mokyti anglų kalbą būtų racionalus sprendimas. Yra tokia galimybė, ne visi ja naudojasi, bet mes svarstome – jeigu būtų poreikis, mes tokią paslaugą teiktumėme“, – žurnalistams Rukloje sakė E.Misiūnas.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pagal ES programą į Lietuvą per daugiau nei metus perkelti 254 pabėgėliai: 229 – iš Graikijos, 25 – iš Turkijos. Tačiau šalyje liko tik trečdalis: iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes jau išvyko 142 pabėgėliai. Pagal ES susitarimą, Lietuva iki šių metų rugsėjo įsipareigojo perkelti 1105 pabėgėlius.
