Todėl ministras kartu su Užsienio reikalų ministerija (URM) palaiko Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizuojamą aukų rinkimo kampaniją.
Per šešerius karo metus daugiau nei pusė iš 23 mln. Sirijos gyventojų buvo priversti palikti namus. Dalis jų bėgdami nuo karo sunkumų paliko šalį. Daugiau nei 6 mln. stogo virš galvos netekusių žmonių liko Sirijoje. Kai kurie glaudžiasi pas giminaičius, bet dauguma – apleistose buvusių mokyklų, ligoninių patalpose.
Lietuva kviečiama prisidėti prie pagalbos skyrimo Sirijos žmonėms. Mūsų šalyje Raudonojo Kryžiaus surinktos lėšos bus skirtos aprūpinti žmones maistu, šiltomis antklodėmis, medicinos priemonėmis.
Kampanija rengiama bendradarbiaujant su URM, o jos ambasadoriumi tapo ministras L.Linkevičius, geriau nei daugelis žinantis su kokiais sunkumais susiduria be namų likę sirai.
„Negalime būti abejingi žmonių kančioms kitose šalyse. Sirijos konfliktas – vienas baisiausių ir daugiausiai aukų pareikalavusių konfliktų per pastarąjį laikmetį. Per maždaug penkerius metus žuvo daugiau nei 400 tūkst. žmonių, o tikrieji skaičiai gali būti dar didesni. Daugiau nei 13 milijonų buvo priversti palikti savo namus, o 5 milijonai tapo pabėgėliais.
Raudonojo Kryžiaus misija Sirijoje yra unikali. Ypač žinant kaip sunku daugeliui tarptautinių organizacijų veikti šalyje, kur į daugelį vietovių humanitarinė pagalba vis dar neįleidžiama. Jų dėka gelbėjamos gyvybės, teikiama būtinoji pagalba“, – sakė L.Linkevičius.
Sausio pabaigoje Kazachstane vykęs Rusijos inicijuotas susitikimas dėl taikos Sirijoje vaisių nedavė. Vasario 20 dieną pasaulio akys kryps į Ženevą, kur vyks Jungtinių Tautų rengiamos derybos tarp Sirijos vyriausybės ir opozicijos atstovų.
– Ar praėjusių metu pabaigoje Sirijoje paskelbus paliaubas situacija šalyje pasikeitė?
– Prieš kelis mėnesius kariniai veiksmai Sirijoje aprimo, nes pavyko susitarti dėl paliaubų. Vis dėlto nuolat gauname informaciją apie paliaubų pažeidimus, ypač iš Basharo al-Assado režimo ir Irano pajėgų pusės.
Taip pat nėra aišku ar paliaubas garantavusios šalys pajėgs užtikrinti nuoseklų jų įgyvendinimą, ar pavyks į paliaubas įtraukti visas ginkluotas grupuotes. Be to, yra pagrindo abejoti B. al-Assado režimo pasirengimu užbaigti karinius veiksmus, nes jis ne kartą yra pareiškęs sieksiantis galutinės pergalės Sirijoje.
Prisiminus ankstesnius, režimo vykdytus galimus karo nusikaltimus ir cheminio ginklo naudojimo prieš savo piliečius istoriją, turime mažai priežasčių pasitikėti režimu. Ankstesni susitarimai dėl paliaubų buvo panaudoti karinių pajėgų pergrupavimui prieš naują puolimą, tad ir šįkart pasiektos paliaubos, kol nebus sutarta dėl konkrečių politinio proceso sąlygų, toli gražu nereiškia konflikto pabaigos.
– Su kokiais didžiausiais sunkumais susiduria karo nuniokotose vietose gyvenantys žmonės?
– Daugelyje teritorijų, ypač apsiaustose, į kurias nepraleidžiama humanitarinė pagalba, katastrofiškai trūksta maisto, vaistų ir medicininės pagalbos, būtiniausių dalykų.
Žiemą Sirijoje temperatūra dažnai nukrinta žemiau nulio, o daugybė namus palikusių sirų, tarp jų ir visai maži vaikai, gyvena pačių pasistatytuose varganuose namuose, kurie nesaugo nuo šalčio. Daug kur nėra vandens ar elektros, neveikia ligoninės, mokyklos, neteikiamos kitos viešos paslaugos.
Blogiausia, kad negalint pasiekti kai kurių teritorijų, sunku įvertinti kokia yra tikroji situacija. Žmonėms kitose šalyse sunku suvokti tragedijos Sirijoje mąstą, tačiau socialiniais tinklais mus pasiekiančios nuotraukos ir istorijos būna sukrečiančios.
Pavyzdžiui, neįmanoma pamiršti visą pasaulį sukrėtusių, nuo bado mirštančių vaikų nuotraukų iš Madajos miestelio, kurį Sirijos vyriausybės pajėgos laikė apsiaustyje ir nepraleido humanitarinės pagalbos. O kur dar vaizdai iš Rytų Alepo, kur B. al-Assado režimo, drauge su Rusija ir Iranu, vykdytas puolimas priminė teritorijos valymą, kai siekiama kuo daugiau civilių aukų.
Ir dabar, nepaisant pranešimų apie grįžtančius gyventojus, situacija Rytų Alepe yra siaubinga, miestas visiškai sugriautas.
– Kodėl Raudonojo Kryžiaus vaidmuo ir žmonių parama yra ypatingai svarbūs karinių konfliktų metu?
– Tai vienintelis būdas sumažinti aukų ir nukentėjusių civilių gyventojų skaičių. Kiekvieno iš mūsų parama, net ir nedidelė, kažkam gali reikšti išgelbėtą gyvybę. Be pasiaukojančio Raudonojo Kryžiaus ir Sirijos Arabų Raudonojo Pusmėnulio ir jose dirbančių žmonių darbo, be kitų nevyriausybinių organizacijų, valstybių ir individualių aukotojų paramos, konflikto aukų skaičius būtų kur kas didesnis.
– Kas Sirijos klausimu buvo nutarta Briuselyje vykusiame ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje?
– Sirijos klausimas Užsienio reikalų taryboje svarstomas nuolat. Sausio viduryje aptarta pastarojo meto situacija šalyje ir tolimesnė ES strategija Sirijos konflikto atžvilgiu. Balandį Briuselyje planuojama konferencija Sirijos klausimu.
Dabar, žinoma, daug kas priklausys nuo to, ar pavyks vasario pabaigoje pradėti Jungtinių Tautų derybas Ženevoje tarp Sirijos vyriausybės ir opozicijos, ar bus pasiekta kokių nors rezultatų.
– Kokie turėtų būti tolesni ES veiksmai, siekiant užbaigti karinį konfliktą?
– ES yra didžiausia donorė Sirijoje, ji taip pat aktyviai siekia dalyvauti politinio sprendimo procese. ES dalyvauja parengiamuosiuose darbuose prieš Ženevoje numatytas Sirijos vyriausybės ir opozicijos derybas.
ES vyriausioji įgaliotinė Federica Mogherini praėjusių metų pabaigoje paskelbė iniciatyvą, pagal kurią konsultuojamasi su įtakingiausiomis regiono valstybėmis, ieškant galimybės surasti visiems priimtiną poziciją.
ES Sirijos režimui taiko sankcijas. Viena iš svarbiausių užduočių – siekti, kad nebūtų išvengta atsakomybės už Sirijoje įvykdytus karo nusikaltimus, tarp jų ir cheminio ginklo panaudojimą. Karo nusikaltimų tyrimas ir baudžiamasis procesas privalo tapti politinio proceso dalimi.
– Jei sukilėlių ir Sirijos vyriausybės atstovams pavyktų susitarti, kas lauktų karo nuniokotos šalies?
– Lauktų ilgas ir sudėtingas susitaikymo procesas ir šalies atstatymas. Skaičiuojama, kad Sirijos atstatymas gali užtrukti iki 20 metų. Kada po tokių išbandymų atsigaus tauta, sunku net atsakyti.
– Sirija kenčia ir nuo Islamo Valstybės išpuolių. Kaip ES ketina kovoti su šia teroristine grupuote?
– Kova su Islamo Valstybe paremta nacionalinėmis ES narių iniciatyvomis. Beveik visos ES šalys yra prisijungusios prie pasaulinės koalicijos ir aktyviai prisideda prie tarptautinės bendruomenės pastangų kovoti su šia teroristine grupuote.
Siekiama kovoti su terorizmo ideologijos plitimu, dirbti su pilietine visuomene regiono valstybėse ir stiprinti vietos gyventojų atsparumą Sirijoje, Irake ir kaimyninėse valstybėse. Šioje kovoje savo pastangas gali suvienyti ES ir naujoji JAV administracija.
– Kokią įtaką Sirijai gali turėti JAV valdžios pasikeitimas?
– Naujoji JAV administracija pranešė Sirijoje ketinanti steigti „saugias zonas“, tačiau kol kas pasiūlymas nėra konkretus, nėra aišku, kaip konkrečiai ketinama jį vykdyti. Baracko Obamos administracija taip pat svarstė „saugių zonų“ steigimą, tačiau dėl įvairių priežasčių jis buvo atmestas kaip neįgyvendinamas.
Kol kas sunku vertinti, ko galima tikėtis iš naujosios administracijos politikos, tačiau pastaruoju metu JAV buvo išstumta iš politinio sprendimo Sirijos konflikte paieškų. Todėl turės veikti naujoje situacijoje, kai sprendžiant konfliktą šiuo metu dominuoja Rusija, Iranas ir Turkija.
Lietuvos Raudonasis Kryžius, bendradarbiaudamas su Užsienio reikalų ministerija (URM), kviečia prisidėti prie humanitarinės pagalbos Sirijoje likusiems ir būtiniausių dalykų stokojantiems žmonėms.
Padėti galite skambindami trumpaisiais numeriais 1891 (auka 2 eurai) ir 1892 (auka 3 eurai). Taip pat Lietuvos Raudonojo Kryžiaus svetainėje internete www.redcross.lt.
