Tai ministras kalbėjo ministerijoje pristatant dokumentų rinkinį apie įtemptus Lietuvos ir Lenkijos santykius tarpukariu.
„Šitie sunkūs etapai istorijoje praeityje, patys sunkiausi – aš įsitikinęs – tikrai liko praeityje. Kita vertus, vėlgi to neįvertinus mes, matyt, sunkiai pasieksime tą lygį, tą etapą, kurio taip siekiame, kad neeikvotume jėgų vietiniams nesutarimams aiškintis, o susitelktume į bendrą darbą“, – pristatyme kalbėjo ministras.
„To iš mūsų laukia draugai šiapus Atlanto, anapus Atlanto. Visi ragina, stebisi, kaip vis nesugebame to padaryti. Pagaliau gal tą suvokime ir patys, nes tai naudinga mūsų šalių nacionaliniams interesams, naudinga regionui“, – teigė L.Linkevičius.
Ministerijoje antradienį pristatyti dokumentų rinkiniai „Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L.Želigovskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis–1920 m. spalis)“ ir „Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai 1938–1940 metais“.
„Istorija prieš 90 metų Lietuvoje toliau gyvuoja, o sudėtingo tarpukario laikotarpio Lenkijos ir Lietuvos santykių vertinimas iki šių dienų išnaudojamas kai kurių politinių įsitikinimų rėmimui bei daro įtaką priimamiems sprendimam“, – pristatyme kalbėjo Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Januszas Skolimowskis.
Diplomato teigimu, praeitis yra svarbi visuomenių tapatybių dalis, todėl „siekiant suartėjimo tikslo užsienio politikoje ji privalo būti aktyvi dalyvė, istorikams ieškant naujų praeities įvykių interpretacijų“.
Tarpukariu Lietuva atsisakė palaikyti diplomatinius santykius su Lenkija dėl Vilniaus krašto okupacijos. Santykiai buvo užmegzti po 1938 metų Varšuvos ultimatumo.
Kaip pažymėjo ministras, ir atkūrus nepriklausomybę dešimtojo dešimtmečio pradžioje „pradžia tikrai nebuvo lengva, buvo labai daug nepasitikėjimo, išankstinių nuostatų, kurias įveikti reikia laiko“.
1994 metais pasirašytoje dvišalėje sutartyje Lietuva ir Lenkija pareiškė, kad abi tautos bendrą istoriją gali vertinti skirtingai.
Anot ministerijos, dauguma dokumentų Lietuvoje publikuojami pirmą kartą. Tai pirmas projektas, kuriame integraliai pateikiami Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai šaltiniai, atskleidžiantys lietuviškąją Lenkijos užsienio politikos ir lenkiškąją Lietuvos užsienio politikos percepcijas Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir pradžioje.
