„Mes iš tikrųjų daug ko nežinojom, bet nežinojom ne tik mes, bet ir daugelis kitų, ir komisija, kuri atsakinga už laivybą, tarptautinė organizacija, tame regione neinformavo šalių, kad pasikeitusios koordinatės. (...) Aš visiškai sutinku su mūsų žemės ūkio ministre, kad mes turime iš tikrųjų reikalauti per mūsų atstovus – Europos Komisiją – kad mums kompensuotų nuostolius ir kalti tie, kurie šitos informacijos nepateikė ir suklaidino daugelį žmonių, valstybių ir įgulų“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė L.Linkevičius.
Ministro manymu, pradžioje, sulaikius „Jūros vilką“, Lietuva į Rusijos veiksmus reagavo adekvačiai, tačiau dabar aplinkybės pasikeitė.
Ministro manymu, pradžioje, sulaikius „Jūros vilką“, Lietuva į Rusijos veiksmus reagavo adekvačiai, tačiau dabar aplinkybės pasikeitė.
„Tuo metu mes daugiau informacijos ir neturėjome, tuomet, kai išsiaiškinom, turėjom reaguoti operatyviai, tą ir padarėme. (...) Buvo akivaizdūs pažeidimai, kurie buvo patvirtinti pradinėje stadijoje ir tarptautinių organizacijų. Čia viskas ne taip paprasta. Na, o dabar padėtis tokia, kokia yra, ir turim reaguoti pasikeitusiomis aplinkybėmis“, – aiškino L.Linkevičius.
Lietuva siekia, kad NEAFC prisiimtų atsakomybę dėl „Jūros vilko“ sulaikymo Rusijos Barenco jūroje. Lietuva mano, kad dėl areštuoto laivo turėtų būti atsakinga NEAFC, nes ji Lietuvai ir kitoms šalims laiku nepateikė informacijos apie pasikeitusias Rusijos išskirtinės ekonominės zonos ribas, pasirašius dvišalį susitarimą dėl žvejybos su Norvegija. Dėl to Lietuvos laivas galėjo peržengti ribas, žvejodamas krabus Barenco jūroje.
Lietuva naujojo ES žemės ūkio komisaro Karmeno Vella (Karmeno Velo) prašo tarpininkauti, siekiant, kad komisija pripažintų savo klaidą.
Murmansko teismas administracinę bylą toliau nagrinės lapkričio pabaigoje. Teismas yra paskyręs 36,6 mln. rublių (2,4 mln. litų) užstatą už laivo paleidimą, kurį advokatai ketina skųsti.
Apkaltinusi neteisėta krabų žvejyba, Rusija laivą „Jūros vilkas“ sulaikė rugsėjo mėnesį.
