„Situacija nėra netikėta ir nėra kažkuo iš esmės keičianti įsipareigojimus arba jų vykdymą“, – BNS trečiadienį sakė ministras.
Tai L.Linkevičius teigė praėjus dienai po to, kai NATO atstovas patvirtino, jog nuo rugsėjo Baltijos šalių oro policijos misiją vykdys aštuoni naikintuvai – dukart mažiau nei pastaruoju metu, tačiau dukart daugiau nei prieš krizę Ukrainoje.
Pastaruoju metu Šiauliuose budėdavo dviejų šalių kontingentai, o dar po vieną – Estijos ir Lenkijos bazėse.
Nuo rugsėjo į Lenkiją sąjungininkai misijai lėktuvų nesiųs, o Lietuvoje ir Estijoje kol kas patvirtinta po vieną kontingentą.
„Aštuoni naikintuvai yra tas poreikis, kuris yra sugeneruotas, jis nesikeičia, o 16 tikrai viršija karinį poreikį“, – kalbėjo L.Linkevičius. Tuo pačiu jis teigė, kad šiuo metu dar „vyksta pokalbiai ir derybos“ dėl antrojo kontingento Šiauliuose.
„Teigti, kad oro policija bus vykdoma mažiau efektyviai ar neadekvačiai situacijai, būtų neteisinga. Priešingai, viskas vykdoma pagal numatytą planą. Situacija yra stebima, jeigu reikėtų daugiau, Vyriausioji nato pajėgų vadavietė pasiruošusi tą daryti“, – teigė užsienio reikalų ministras.
„Problemų generuojant pajėgas tikrai nėra. Mano žiniom, jau suplanuota preliminariai iki 2020 metų vidurio, kaip kontingentai keisis“, – kalbėjo jis.
„Oro policijos misija skirta reaguoti į pavojus, kurie kyla aplink oro erdvę, ir ji puikiai vykdo savo funkciją. Per 2014 metus reagavimo atvejų buvo 524 kartai. Šiais metais jau buvo 310“, – sakė L.Linkevičius.
Oro policijos misija buvo sustiprinta pernai, Rusijai ėmusis veiksmų aneksuoti Krymą. Reaguodama į Baltijos šalių nerimą, NATO sustiprino pratybas Baltijos regione, o JAV planuoja dislokuoti sunkiąją ginkluotę.
„Reikėtų įvertinti visumą – ne mažiau, o gal ir labiau svarbu kovinės treniruotės, bendros pratybos ir įrangos dislokavimas, kas vyksta pagal numatytą planą ir gana intensyviai“, – kalbėjo L.Linkevičius.
