Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2015 08 06 /16:35

Linas Linkevičius: vizos siekusio ruso paso įrašas rodo – Rusija iš anksto rengėsi Krymo aneksijai

Lietuva atsisakė išduoti vizą Rusijos piliečiui, kurio pase gimimo vieta buvo nurodyta Krymo Respublika kaip Rusijos dalis, ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Krymas
Krymas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Pasas buvo išduotas 2013 metų gruodį, dar prieš Krymo aneksiją. Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, tai patvirtina, kad Maskva iš anksto rengėsi užimti Ukrainos regioną.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius savo ruožtu teigia, kad ministro teiginiai labai mažai tikėtini, nes vargu ar eiliniai migracijos pareigūnai galėjo žinoti apie būsimą aneksiją po kelių mėnesių.

Neigiamą atsakymą Rusijos piliečiui pateikė Lietuvos konsulatas Karaliaučiuje.

Ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė paso nuotrauką, kur matyti, kad ties gimimo vieta parašyta „Krymo Respublika/Rusija“. Pase nurodyta, kad jis išduotas 2013 metų gruodį. Pagal URM paskelbtą nuotrauką, Rusijos pilietis gimęs 1992 metais.

„Tai buvo supaprastinto tranzito dokumentas, kuris pagal Europos Sąjungos teisę prilyginamas tranzitinei vizai. Pagal vizų kodeksą vizos negalima išduoti, jei yra pagrįstų abejonių dėl dokumento autentiškumo arba turinio pagrįstumo. Todėl ir priimtas sprendimas neišduoti dokumento“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras L.Linkevičius.

Šitas faktas, kaip ir kiti faktai, rodo, kad Krymo aneksijai Rusija rengėsi nuosekliai, iš anksto, ir ši aneksija neturėjo nieko bendro su tariamais rusakalbių teisių pažeidimais.

„Priežastis yra techninė, bet ji atskleidžia ir politinį kontekstą. Pasas išduotas dar kelis mėnesius prieš vykdomą Krymo aneksiją ir šitas faktas, kaip ir kiti faktai, rodo, kad Krymo aneksijai Rusija rengėsi nuosekliai, iš anksto, ir ši aneksija neturėjo nieko bendro su tariamais rusakalbių teisių pažeidimais, o fiktyvus referendumas, kurio rezultatų nepripažįsta tarptautinė bendruomenė, buvo dūmų uždanga iš anksto suplanuotam kaimyninės teritorijos užgrobimui.

Tokie faktai dar kartą paryškina tai, kas buvo netiesiogiai ir pačios Rusijos pripažinta“, – kalbėjo L.Linkevičius.

BNS paklaustas, ar mano, kad pasą išdavę Rusijos pareigūnai žinojo, jog Krymas bus aneksuotas, L.Linkevičius atsakė: „Reikėtų daryti tokias prielaidas. Ką jie žinojo, dabar sunku atspėti. Bet kad dokumentas, kuriame paminėta, kad Krymas yra Rusija, išduotas dar tris mėnesius prieš taip vadinamus pseudoreferendumus, – darykim išvadas patys, ką tai reiškia. Tai reiškia, kad buvo rengiamasi labai detaliai, nuosekliai ir visapusiškai“.

Ministro žodžius gali pasigauti propaganda?

K.Girniaus nuomone, ministro pastabos neturi rimto pagrindo ir gali tik pasitarnauti Maskvos bandymams parodyti Lietuvą kaip pernelyg įtarią ir paranojišką šalį.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Žurnalistas bei politologas Kęstutis Girnius
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Žurnalistas bei politologas Kęstutis Girnius

„Labai sunku įsivaizduoti, kad migracijos pareigūnai keturis mėnesius iš anksto žinotų apie tokius kėslus, arba žinodami nelaikytų to paslaptyje, bet iškart išviešintų. Taip plačiai paplitus žiniai apie būsimą aneksiją, JAV žvalgybą būtų ką nors girdėjusi. Galėjo būti daug paprasčiau – vaikinas galėjo paprašyti, kad būtų nurodyta, jog jis gimęs Kryme Rusijoje, ir koks nors paslaugus pareigūnas patenkino jo norus“, – BNS sakė K.Girnius.

„Šį ministro pasisakymą Rusijos pareigūnai gali parodyti kaip pavyzdį, kaip Lietuva elgiasi gana paranojiškai ir perdėtai įtariai“, – sakė K.Girnius.

Rusija Ukrainos Krymo regioną aneksavo pernai kovą. Vakarai dėl šio žingsnio Maskvai įvedė sankcijas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos