Policijos vadovas sako, kad policijos pokyčių esmė – greičiau reaguoti į pranešimus apie nusikaltimus.
„Perkėlus darbo vietas iš kabinetų į gatves, reikės mažiau pastatų, tad lėšas, išleidžiamas jiems išlaikyti, bus galima skirti policininkams aprūpinti moderniomis darbo priemonėmis“, – sako L.Pernavas.
Penki šalies policijos komisariatai – Raseinių, Vilkaviškio, Trakų, Naujosios Vilnios ir Panemunės Kaune jau dirba pagal naują darbo organizavimo modelį.
Raseinių rajono policija, aptarnaujanti maždaug 35 tūkst. gyventojų, pagal naują modelį dirba nuo 2015 metų balandžio.
„Keliose seniūnijose, teritorijoje, kurią iki tol aptarnaudavo vienas apylinkės inspektorius, dabar dirba penki septyni pareigūnai, turintys patirties ir kriminalinėje, ir viešojoje policijoje. Jie apklausia nukentėjusiuosius, liudytojus, ieško įtariamųjų, bendrauja su gyventojais. Noriu atkreipti dėmesį, kad teritorinės grupės pareigūnas maždaug pusę darbo laiko praleidžia teritorijoje. Siekiame, kad ten praleidžiamas laikas sudarytų iki 70 procentų“, – Policijos departamento pranešime cituojamas Raseinių policijos viršininkas Marijus Macis.
Anot jo, po pertvarkos dažniau rengiami bendri policijos ir seniūnijų darbuotojų reidai pas socialinės rizikos šeimas. Policijos ekipažai yra aprūpinti techninėmis priemonėmis, tad gali čia pat atlikti apklausas, pildyti reikiamus dokumentus, nebėra būtinybės pristatyti pažeidėją į policijos komisariatą.
Pastebėta, kad, kasdien teritorijoje patruliuojant pareigūnams, mažėja vagysčių ir viešosios tvarkos pažeidimų, mažiau gyventojų skundžiasi dėl saugumo, dėl nelegalių alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių prekybos „taškų“ – pareigūnai žino apie tokias vietas ir jas lanko.
Anksčiau 40 tūkst. gyventojų turinčiame Vilkaviškio rajone patruliuodavo nuo 2 iki 4 ekipažų, o dabar – nuo 7 iki 9.
Vilkaviškio policijos viršininkas Edvardas Gruzdys kaip vieną iš naujosios darbo tvarkos privalumų įvardijo akivaizdžiai pagreitėjusį gyventojų pareiškimų nagrinėjimą – jei anksčiau buvo normalu pareiškimą nagrinėti kone 3 savaites, tai dabar tam reikia vidutiniškai 9 dienų.
Trakų rajone, turinčiame apie 34 tūkst. gyventojų, anksčiau dirbo 1-2 ekipažai dieną ir naktį, tarp jų ir operatyvinės grupės. Perėjus prie naujojo modelio, dieną rajone patruliuoja vidutiniškai 4, naktį – 3 ekipažai. Pajėgų, reaguojančių į įvykius, padvigubėjo, tad mažėja registruotų įvykių. Be to, anksčiau pagrindinės rajono policijos pajėgos buvo sutelktos Lentvaryje ir Trakuose bei jų apylinkėse, o dabar rajone jos paskirstytos tolygiai ir miestuose, ir kaimuose.
Vilniaus Naujosios Vilnios rajone, kur gyvena apie 32 tūkst. gyventojų, iki šio rugsėjo patruliavo vienintelis ekipažas. Reorganizavus darbą, prisidėjo dar vienas.
„Bendraudami su gyventojais, aiškiname, kad policija yra reorganizuojama. Deja, nemažai pasigendančiųjų „savo apylinkės inspektoriaus“, nes yra įpratę su juo pabendrauti, aptarti ir asmenines problemas. Bet, manau, svarbiau yra tai, kad dabar ir į neskubius iškvietimus atvyksta daug greičiau“, – sako Naująją Vilnią aptarnaujančio sostinės 4-ojo policijos komisariato viršininkas Igoris Vološinovas.
Statistika taip pat palanki naujajam darbo modeliui: per minėtą laiką sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų.
14 tūkst. gyventojų turinčiame Kauno Panemunės rajone vietoj 2 ekipažų dabar patruliuoja 6, ir tai neliko nepastebėta gyventojų ir savivaldos darbuotojų. Pasak policijos, jie džiaugiasi, kad gatvėse padaugėjo policininkų, kad jie greičiau atvyksta į įvykio vietą, greičiau išnagrinėja skundus. Statistika taip pat palanki naujajam darbo modeliui: per minėtą laiką sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų.
Perėjus prie naujojo veiklos modelio, visi Panemunės policijos darbuotojai telpa viename pastate, tad atsisakyta buvusių nuovados pastatų.
Policija pripažįsta, kad dirbti pagal naują modelį darbuotojams dar trūksta kompetencijos, todėl pareigūnams būtini mokymai. Be to, nepakankamas techninis aprūpinimas: gendantis transportas, nenauja kompiuterinė technika, kai kuriose vietovėse – ir interneto ryšio problema.
Lietuvos policija teigia, kad pagal diegiamą modelį jau daug metų dirba ne vienos Vakarų Europos valstybės policija.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę paragino generalinį policijos komisarą L.Pernavą įvertinti pirmuosius policijos pertvarkos rezultatus ir tęsti ją tik įsitikinus, kad tai pagerino policijos darbą ir padidino žmonių saugumą.
„Kol kas skubotai vykdoma reforma kelia daugiau klausimų, nei turima atsakymų. Todėl, pasak prezidentės, Policijos vadovybė turi labai atsakingai įvertinti 20-yje iš 60-ies komisariatų pradėtų pilotinių pertvarkų rezultatus, įsitikinti, kad jos tikrai pasiteisino, įsitikinti, kad policija dirba geriau, o žmonės jaučiasi saugiau ir tik tuomet toliau tęsti reformą“, – Prezidentūroje, po D.Grybauskaitės susitikimo su L.Pernavu sakė prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.
Susitikimas rengtas po to, kai pareigūnų profesinės sąjungos kreipėsi į šalies vadovę ir supeikė policijos pertvarką. Reformą kritikuoja profesinės sąjungos: baiminasi atleidimų, neproporcingai padidėsiančio darbo krūvio ir atsirasiančių naujų funkcijų, kelia klausimus dėl reformos efektyvumo. Pareigūnai nepatenkinti planais tyrėjams regioninėse policijos įstaigose priskirti nebūdingų funkcijų - užtikrinti viešąją tvarką, patruliuoti, nes tam pasirengę ne visi pareigūnai. Pareigūnų teigimu, dėl to sumažės išaiškinamų nusikaltimų, sumažės ikiteisminio tyrimo kokybė.
L.Pernavas sako, kad bus atsižvelgta į prezidentės pastabas ir į profesinių sąjungų kritiką – anot jo, policijos vadovybė pradžioje įvertins pilotinių projektų efektyvumą, tačiau kada tiksliai tai bus padaryta, neatskleidė.
L.Pernavas gindamas pertvarką yra sakęs, kad pokyčiams labiausiai priešinasi „miegantys“ pareigūnai.
