Akcijos organizatorių teigimu, jie siekia atkreipti dėmesį į tai, kad J.Noreikos pagerbimas nedaro garbės europietiškam Vilniaus miestui.
„Mes su kitais jaunuoliais, savo iniciatyva nesiekėme nieko supykdyti, užgauti ar įžeisti, tiesiog norime atkreipti žmonių, praeivių dėmesį į pastaruoju metu aktyviai gvildenamą klausimą dėl prieštaringai vertinamos memorialinės lentos J.Noreikai. Manau, kad istorija turi būti pateikiama objektyviai tam, kad mūsų ir kitos ateities kartos, kurios savo kailiu nepajuto ir tikiuosi nepajus, ką reiškia karas, suvoktų praeities klaidas ir iš jų pasimokytų“, – teigė Europos žydų studentų sąjungos tarybos narė Amit Belaitė.
Ragina pripažinti istoriją ir atgaivinti ryšius
„Istoriniai dokumentai aiškiai sako, kad J. Noreika buvo atsakingas už žydų suvarymą į Žagarės getą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras šį procesą bando neutraliai apibūdinti kaip „žydų izoliavimą“, bet mes žinome, kad šis „izoliavimas“ buvo pirmasis Holokausto etapas“, – aiškino viena iš protesto akcijos organizatorių.
„Vėliau sekė kankinimai, marinimas badu, priverstinis darbas, o tie, kurie šiuos baisumus išgyvendavo, vėliau būdavo sušaudomi. Kitaip tariant, bet kuriam blaiviai mąstančiam žmogui yra akivaizdu, kad J.Noreika dalyvavo pirmuose Holokausto etapuose ir yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsakingas už Žagarės žydų žudynes“, – pridūrė ji.
Jos teigimu, norint atkurti gerus ryšius su po karo išblaškytais litvakais ir jų vaikais būtina pripažinti skaudžias istorines tiesas.
Mes norime, kad į Lietuvą daugiau atvyktų žydų, norime atgaivinti ryšius su litvakais, žydais, save kildinančiais iš Lietuvos, kurių pasaulyje skaičiuojama iki kelių šimtų tūkstančių, – sakė A.Belaitė.
„Mes norime, kad į Lietuvą daugiau atvyktų žydų, norime atgaivinti ryšius su litvakais, žydais, save kildinančiais iš Lietuvos, kurių pasaulyje skaičiuojama iki kelių šimtų tūkstančių. Norime, kad jie čia atvažiuotų, išleistų savo pinigus, galbūt kurtų verslą“, – sakė A.Belaitė.
„Bet juk šie žmonės mato ir seka, kas Lietuvoje vyksta. Taigi mes sakome viena, o darome visai ką kita. Tai yra ženklas, kuris rodo, kad mes vis dar nesugebame priimti istorijos tokios, kokia ji buvo.
Mes vis dar sergame įvairiais nevisavertiškumo kompleksais ir bėgame nuo savęs ir savo istorijos. Kada mes suvoksime, kad žydai, nužudyti antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje, buvo Lietuvos piliečiai, kurių palikuonys ir giminės iki šių dienų išdidžiai vadina save litvakais?“, – retoriškai klausė ji.
Laukia Vilniaus miesto savivaldybės reakcijos
1945–1946 metais LMA rūmuose dirbęs J.Noreika buvo antisovietinio pogrindžio judėjimo dalyvis, Lietuvos tautinės tarybos ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų organizatorius bei vadas. Tiesa, Generolo Vėtros reputaciją gerokai menkina kolaboravimas su Lietuvą okupavusia nacių valdžia.
J.Noreikos-Generolo Vėtros kolaboravimą su naciais tiesiogiai įrodo 1941 metų rugpjūčio 22 dieną pasirašytas raštas, kuriuo jis įsako Šiaulių apskrities valsčių žydus iškelti į getus, o jų turtą nusavinti. Nepaisant to, kad tyrimo ataskaitoje teigiama, kad pats generolas nebuvo tiesiogiai susijęs su žudynėmis, bet jis sudarė sąlygas naciams pereiti prie masinio žydų žudymo.
Pats J.Noreika dėl vėlesnės veiklos gestapo buvo suimtas 1943 metais vasario mėnesį ir dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje, tad dažnai prieštaringai yra vadinamas ir antinacistinio judėjimo dalyviu.
Prieš kelias savaites Vilniaus miesto savivaldybei jau buvo išsiųstas iniciatyvinės grupės laiškas, kuriuo prašoma nukabinti prieštaringai vertinamo generolo atminimą pagerbiančią lentą.
Tiesa, kol kas sprendimo dėl savavališkai pakabintos atminimo lentos vis dar nėra.
