Europos reikalų komiteto vadovo, parlamento vicepirmininko Gedimino Kirkilo teigimu, parlamento delegacijos vizito Izraelyje metu buvo sulaukta klausimų dėl neigiamų ir netgi įžeidžiančių atsakymų.
„Kai kurie atsakymai nužengia iki to, kad vos ne kalbama, kad gal ir Holokausto nebuvo, ir išvis čia ne mūsų reikalas“, – litvakų skundus perpasakojo socialdemokratas.
„Aš kelis kartus kalbėjau ir su buvusiu ministru, ir su kitais pareigūnais, teiraudamasis, kodėl stringa šis klausimas. Pilietybės klausimas aktualus ir žmonėms Pietų Afrikoje, kur taip pat padaugėjo prašymų“, – sakė G.Kirkilas.
„Šį klausimą sprendžiant buvo labai daug pastangų dar nuo Algirdo Brazausko laikų, daug derybų. Kubiliaus vyriausybė kalbėjo dėl kompensacijų, geros valios fondo...
Tačiau kažkas vėl pradeda keistai trukdyti šiam procesui. Juo labiau, kad žmonės nori tik atgauti pilietybę, bet kažkam gal kyla baimė dėl turto praradimo. Tie žmonės kaip tik nori investuoti ir mes skatinam tokį bendradarbiavimą“, – pasakojo Seimo vicepirmininkas.
Teiks įstatymo pataisą
Po komiteto posėdžio G.Kirkilas patvirtino, kad bus teikiama pataisa, kuri aiškiai apibrėš išvykimo iš Lietuvos sampratą. „Toks projektas jau paruoštas Andriaus Kubiliaus. Bus sudaroma laikina darbo grupė ir pasitarus su teisininkais po savaitės ši pataisa bus siūloma Seimui“, – teigė jis.
Paklaustas, kodėl nepakanka dar prezidento Valdo Adamkaus patvirtinto aiškinamojo rašto, kuriame buvo apibrėžtos pilietybės sugrąžinimo dėl persekiojimo ar karo veiksmų pasitraukusiems asmenims, G.Kirkilas sakė: „Mūsų valdininkų lygyje visgi tenka aiškintis. Galima tik įtarinėti, kas ir kodėl, bet taip yra“, – konstatavo jis.
Mūsų valdininkų lygyje visgi tenka aiškintis. Galima tik įtarinėti, kas ir kodėl, bet taip yra, – konstatavo jis.
„Tipiškas valdininkų atsakymas yra, kad jei jie ko nors nesprendžia, tai dėl to, kad trūksta įstatymų“, – sakė socialdemokratas. „Vadovaujamasi keliais teismo precedentais“, – pridūrė jis, kalbėdamas apie iškilusius trukdžius.
„Manau, kad egzistuoja šioks toks nusistatymas prieš mūsų tautiečius litvakus. O kitas dalykas, valdininkai mano, kad suteikia tam tikrą privilegiją, kartais patys sudaro tam tikras biurokratines kliūtis“, – valdininkų darbą kritikavo G.Kirkilas.
Litvakų meilė Lietuvai nedingo
Buvusio Lietuvos ambasadoriaus Izraelyje ir Pietų Afrikos Respublikoje, diplomato Dariaus Degučio teigimu, šie nesusipratimai neturėtų sulėtinti litvakų grįžimo į gimtinę proceso.
„Kaip buvęs ambasadorius, išlaikęs asmeninius ryšius šiose valstybėse, galiu patvirtinti, kad pastaraisiais mėnesiais išties būta nusiskundimų, nusivylimų. Manau, kad visa tai susiję su atmestomis litvakų paraiškomis, siekiant atkurti Lietuvos pilietybę taip, kaip jiems priklausytų pagal įstatymą“, – kalbėjo D.Degutis.
„Tai susiję su tuo, kad iš asmenų, besikreipiančių dėl pilietybės atkūrimo, reikalaujama pateikti konkrečias priežastis, nulėmusias jų senelių ar prosenelių pasitraukimą iš Lietuvos. Kaip žinia, Lietuvos konstitucija nenumato dvigubos pilietybės teikimo, išskyrus išimtinus atvejus, kuomet buvę piliečiai išvyko dėl grėsmių ar rizikos jų gyvybei. Žydų tautybės asmenims, žinoma, skaudus klausimas, kodėl jie buvo priversti išvykti“, – pabrėžė diplomatas.
„Didžioji dalis Lietuvos žydų prieš karą ir karo metu traukėsi į Pietų Afriką. Ne visiems pagal įstatymą priklauso galimybė atkurti pilietybę, bet nemažai litvakų jau atgavo pilietybę, jei tiksliai pamenu, tai bent keli tūkstančiai, tačiau pastarojo meto sprendimas apriboti atkūrimą ar netenkinti prašymų kelia susirūpinimą“, – teigė jis.
D.Degutis vylėsi, kad toks sprendimas buvo lemtas neteisingos interpretacijos. Jo teigimu, labai svarbu, kad visos politinės partijos supranta šito klausimo svarbą ir rodo ryžtą jį spręsti.
„Pietų Afrikos litvakai jaučia itin stiprų sentimentą Lietuvai. Jie Lietuvą vadina tiesiog „namais“. Teko bendrauti su tūkstančiais litvakų ir tie žmonės didžiuojasi, kad jų seneliai iš Pakruojo, Žagarės ar Biržų. Išsaugotos nuotraukos, senelių pasai, dokumentai, nors jie negalėjo tikėtis, kad Lietuva vėl bus nepriklausoma, kad atsiras viltis grįžti“, – pasakojo buvęs ambasadorius Pietų Afrikos Respublikoje.
„Gavę pilietybę litvakai aktyviai jungiasi į Lietuvos gyvenimą. Puikus pavyzdys yra Šeduvos štetlas, kurį globoja ir finansuoja būtent Pietų Afrikos litvakas. Jis ne tik pasirūpino žydų kapinėmis ar memorialais, bet ir padėjo atkurti Šeduvos bendruomenės namus, visiškai aprūpino Šeduvos ambulatoriją, nupirko geriausiai Lietuvoje įrengtą greitosios pagalbos automobilį“, – priminė D.Degutis, teigdamas, kad tokių atvejų jau yra ne vienas ir jų galėtų būti tik dar daugiau.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuvos žydų istoriją Šeduvoje gaivinantis fondas nepamiršta ir vietos bendruomenės
