Paminklas iškilo netoli tos vietos, kur J.Lukša, vykdydamas svarbią misiją – palaikydamas ryšį su Vakarais ir nešdamas žinią apie lietuvių tautos pasipriešinimą okupantams, kartu su bendražygiais kirto Lenkijos–Lietuvos sieną, rašoma Šaulių sąjungos pranešime spaudai.
„Vienas ryškiausių Lietuvos partizanų Juozas Lukša-Daumantas, pasižymėjo išskirtinėmis savybėmis ir įkūnijo visą Lietuvos rezistencinį judėjimą. Jis ne tik sugebėjo prasiveržti pro geležinę uždangą, bet buvo vienas pirmųjų rezistentų, demaskavusių į partizaninį judėjimą įsiskverbusius agentus. Nors okupantai nužudė Juozą Lukšą, bet tik nuo mūsų pačių priklauso ar sugebėsime apsaugoti mūsų didvyrio garbingą atminimą“, – akcentavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, dalyvavęs paminklo atidengimo ceremonijoje ir skaitęs pranešimą.
Į renginio dalyvius kreipęsis Šaulių sąjungos vadas plk. Albertas Dapkus sakė, „kad tautos širdyje visados degė Amžinoji ugnis laisvės kovotojams“, ir išreiškė viltį, „kad šiandien, atėjus X valandai, mes taip pat nepristigtume narsos“, – nes taip mums byloja kolektyvinė istorinė atmintis apie mūsų didvyrius, miško brolius ir seses. „Lenkiame galvas už jų darbus ir pamokas mums. Tas pamokas išmokome ir įsiminėme visam laikui,“ – teigė šaulių vadas.
Išreikšdami pagarbą J.Lukšai ir visiems kovotojams už Tėvynės laisvę prie naujojo paminklo tą dieną Tėvynei prisiekė daugiau nei 20 suaugusiųjų šaulių ir pasižadėjimą davė 30 moksleivių, kurie papildys jaunųjų šaulių gretas.
Pagarbos ceremonijoje dalyvavę Šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos šauliai iššovė tris pagarbos salves, paminklą pašventino Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.
Renginyje taip pat dalyvavo, Seimo nariai, Lietuvos kariuomenės padalinių atstovai, apskrities miestų merai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai, šauliai, Kalvarijos savivaldybės gyventojai.
Po ceremonijos vyko Lietuvos kariuomenės orkestro koncertas, renginio svečiai vaišinosi šauliška koše.
Paminklas garsiam partizanui J.Lukšai yra trijų organizacijų – Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Kalvarijos savivaldybės bendradarbiavimo rezultatas.
Juozas Albinas Lukša (1921-08-04 – 1951-09-04) – Laisvės kovų dalyvis, pasipriešinęs sovietų (1940–1941, 1944–1951 m.) ir nacių (1941–1944 m.) okupaciniams režimams. Į pasipriešinimo okupantams kovą įsitraukęs nuo pat Lietuvos okupacijos pradžios, J.Lukša buvo kovotojas idealistas, metraštininkas, partizanų vadas, turintis puikią intuiciją ir analitinį įžvalgumą.
Vytis, Skirmantas, Kazimieras, Kęstutis, Skrajūnas, Miškinis, Adomas Mickevičius – tai keli iš daugelio J.Lukšos slapyvardžių, atskleistų jo atsiminimų knygoje apie partizaninį pasipriešinimą „Partizanai“, pasirašytoje literatūriniu pseudonimu Daumantas.
Partizanų vadovybės įsakymu J.Lukša du kartus sėkmingai prasiveržė pro sovietų saugomą valstybės sieną, užmezgė ryšius su tautiečiais emigracijoje, Vakarams paskleidė žinią apie rezistencinę kovą Lietuvoje.
1949 m. J.Lukšą Lietuvos laisvės kovos sąjūdis paskyrė savo atstovu užsienyje. 1950 m. – Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininku.
1951 m. rugsėjo 4 d. buvo išduotas ir žuvo miške, ties Pabartupio kaimu, Kauno r.
