Komiteto darbotvarkėje – nebe naujas klausimas apie Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje statomos tvoros poveikį gyvūnams ir gamtai Belovežo girioje, griežtai saugomose „Natura 2000“ teritorijose.
„Siųsdami nelegalius migrantus į ES valstybių teritorijas, nei Baltarusijos, nei už jos stovintis Rusijos režimas nė mažiausiai negalvoja nei apie aplinką, nei apie gyvūnų rūšių išsaugojimą. Gal tai skamba ciniškai, bet jie galvoja apie žmonių išnaikinimą – ištisų tautų, o tai ne kas kita, kaip genocidas“, – kalbėjo europarlamentaras.
Pasak prof. L.Mažylio, net ir hibridinio ar konvencinio karo akivaizdoje neturime ignoruoti gyvūnų genofondo išsaugojimo. Vis dėlto, jo nuomone, negalima beatodairiškai smerkti Lenkijos valdžios: šiandien prioritetas – visuomenės saugumas. Diskutuoti verta tik apie technines priemones: galbūt sudaryti gyvūnams daugiau pralandų ar statyti papildomą „tvorą iki tvoros“, kad gyvūnai kritiškai nesusižeistų. Europarlamentaras pasiteiravo Komisijos atstovo, kokius techninius patobulinimus būtų galima įdiegti tęsiant tvoros statybą tose jos dalyse, kurios yra jautriausios gyvūnų išsaugojimo požiūriu.
„Ir kokios galėtų būti papildomo finansavimo galimybės, kad finansinė našta neatitektų tik toms ES narėms, kurios tiesiogiai ribojasi su Baltarusija?“, – klausė L.Mažylis.
Atsakydamas į europarlamentaro klausimą, Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato direktorius biologinei įvairovei Humberto Delgado Rosa pažymėjo, kad pirmasis žingsnis būtų sulaukti informacijos iš Lenkijos pareigūnų – jų atsakomybė yra įvertinti viešąjį interesą, galimas pavojaus mažinimo priemones ir t. t.
„Nesitikėkite, kad Europos Komisija nutars, kokias priemones diegti dėl sienos ir t. t. – tai yra lenkų valdžios sprendimas. Atkreipiu dėmesį, kad barjerai galėtų būti nebūtinai fiziniai, bet techniniai, technologiniai, elektroniniai. Lengviau svarstyti dėl praėjimo mažiems gyvūnams, nei dideliems, tačiau galime įsivaizduoti vartelius, kurie atsidarytų elektroniniu būdu. Ne Europos Komisijai spręsti, kokios galėtų ar negalėtų būti pavojaus mažinimo priemonės. Tačiau į jas gali būti atsižvelgiama“, – sakė H.Delgado Rosa.
Europarlamentarų – Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narių – nuomonė šiuo klausimu toli gražu nebuvo vieninga. Buvo tokių, kurie radikaliai pasisakė, kad užtvaras saugotinose teritorijose jokiomis aplinkybėmis negali būti statomas.
Užtvaras pradėtas statyti 2022 m. sausio mėnesį, Lenkijos valdžios institucijoms stengiantis apsaugoti ES sieną nuo Baltarusijos nedemokratinio režimo pradėto hibridinio karo ir nelegalių migrantų krizės.
