Lietuvoje 2023 m. mirė 37 005 žmonės, t. y. 5 879 asmenimis mažiau negu 2022 metais. Išankstiniais duomenimis, 1 000 gyventojų pernai teko 12,9 mirusiųjų (2022 m. – 15,1/1000 gyventojų).
Keturios pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, virškinimo sistemos ligos ir išorinės mirties priežastys – sudarė 84,4 proc. visų mirties priežasčių.
Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y. 52,1 proc. visų mirusiųjų. Nuo piktybinių navikų mirė 21 proc., dėl išorinių mirties priežasčių – 6,1 proc., o nuo virškinimo sistemos ligų – 5,2 proc. visų mirusiųjų. Nuo COVID-19 ligos mirė 1,6 proc. visų mirusiųjų.
2023 m. Lietuvoje mirė 18 077 vyrai, palyginti su 2022 m. – 2 380 vyrų mažiau. Dažniausios vyrų mirties priežastys: kraujotakos sistemos ligos (45,6 proc.), piktybiniai navikai (23,5 proc.), išorinės mirties priežastys (9,0 proc.) ir virškinimo sistemos ligos (5,9 proc.).
Praėjusiais metais Lietuvoje mirė 18 928 moterys, palyginti su 2022 m. – 3 499 moterimis mažiau. Daugiausia moterų (58,3 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų (18,6 proc.), virškinimo sistemos ligų (4,5 proc.) ir dėl išorinių mirties priežasčių (3,3 proc.).
Išankstiniai 2023 m. mirties priežasčių duomenys skelbiami Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus specialistų parengtame leidinyje „Mirties priežastys 2023 (išankstiniai duomenys)“. Šį leidinį galima atsisiųsti apsilankius Higienos instituto svetainės www.hi.lt skiltyje „Leidiniai“ -> „Sveikatos statistikos leidiniai“.