Trečiadienį į Seimo Antikorupcijos komisijos posėdį turėjo atvykti bendrovės „Renovacijos partneriai“ atstovai. Būtent ši bendrovė už 24 tūkst. eurų per metus nuomoja žemės sklypus Šilutės rajone politiko iš A.Skardžiaus. Toje žemėje sukasi vėjo jėgainės.
„Renovacijos partnerių“ atstovai neatsakinėjo į skambučius ir elektroninius laiškus, taip pat vengė iš kurjerio paimti kvietimą liudyti. Per posėdį nuskambėjo pranešimas, esą bendrovės direktorė pranešė susirgusi.
Tačiau „Renovacijos partnerių“ atstovai neatsakinėjo į skambučius ir elektroninius laiškus, taip pat vengė iš kurjerio paimti kvietimą liudyti.
Per posėdį nuskambėjo pranešimas, esą bendrovės direktorė pranešė susirgusi. Tačiau Antikorupcijos komisija vėliau svarstys galimybę nubausti „Renovacijos partnerių“ atstovus, nes kvietimas liudyti parlamentiniame tyrime yra tokia pat prievolė, kaip ir parodymų davimas teisėsaugai.
„Kitam komisijos posėdyje aš įsipareigoju pateikti teisinį vertinimą, – sakė Antikorupcijos komisijos vadovas Vitalijus Gailius. – Negalime suformuoti precedento.“
Į posėdį neatvyko ir kitas kviestas liudininkas – Rusijos pilietis Rustemas Nigmetzianovas, turintis nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. Šis žmogus, kaip ir Skardžių šeima, turi 20 procentų Baltarusijos energetikos bendrovės „Investenergostroi“ akcijų.
Rusijos piliečiui atstovaujanti advokatė Egle Ladauskienė teigė, kad jos klientas yra išgąsdintas kilusio skandalo, patiria didelį stresą ir tai gali neigiamai atsiliepti jo sveikatai.
„Žmogus yra labai įaudrintas, savaip įbaugintas. Gal todėl, kad jis yra paprastas pilietis, dirba inžinieriumi energetikos įmonėje, ir tipinis žmogaus akcijų įsigijimas nulėmė tokį didžiulį įvykį jo gyvenime“, – kalbėjo E.Ladauskienė.
Ji patikslino, kad nėra sveikatos priežasčių, nulėmusių R.Nigmetzianovo neatvykimą liudyti. Advokatė sakė, kad priežastys yra „psichologinio, psichinio pobūdžio, nulemtos situacijos ir visko, kas vyksta aplink jį.“
Antikorupcijos komisija svarstys galimybę skirti administracinę baudą ir Rusijos piliečiui, todėl jis galėtų netekti nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje.
Visgi parlamentinį tyrimą atliekanti komisija išklausė advokatės paaiškinimų.
Verslas – Rusijos atlikėjų vežimas į Lietuvą
R.Nigmetzianovui atstovaujanti advokatė E.Ladauskienė teigė, kad jos klientas dirba inžinieriumi įmonėje „Baltijos importas“.
2015 metų pavasarį jo sūnaus Artūro Nigmetzianovo studijų draugas Tomas Patalavičius pasiūlė įsigyti Baltarusijos energetikos bendrovės „Investenergostroi“ akcijų. Esą šeima ilgai svarstė šį pasiūlymą, nes anksčiau panašių investicijų nedarė.
Jį pritraukė tai, kad tai yra Baltarusija ir, pasitikrinęs per savo tam tikrus draugus, [suprato] kad tai yra perspektyvi sritis, – kalbėjo E.Ladauskienė.
Galiausiai sutiko.
2015 metų liepos 9 dieną pasirašė akcijų pirkimų sutartį – iš bendrovės „Enga“ už 10 tūkst. eurų nusipirko 40 procentų baltarusiškos „Investenergostroi“ akcijų. Tiesa, tuoj pat pusę akcijų sugrąžino „Engai“, nes pasikeitė verslo planas. Taigi R.Nigmetzianovas iki šiol valdo 20 procentų „Investenergostroi“ akcijų.
„Jį pritraukė tai, kad tai yra Baltarusija ir, pasitikrinęs per savo tam tikrus draugus, [suprato] kad tai yra perspektyvi sritis“, – kalbėjo E.Ladauskienė.
Viena iš sutarties sąlygų buvo ta, kad R.Nigmetzianovas ir kiti akcininkai turės paskolinti įmonei 100 tūkst. eurų. Jis paskolino 96 tūkst. eurų su 4 procentų palūkanomis.
Seimo nariams kilo klausimų, ar inžinieriumi dirbantis vyras galėjo disponuoti tokiomis pinigų sumomis. Į tai advokatė atsakė: „Jis galėjo jomis disponuoti, nes, kaip jau sakiau, tai yra šeimos santaupos. Jis gavo pinigų iš Rusijoje gyvenančių tėvų.“
Teisininkė patikslino, kad R.Nigmetzianovo giminės gyvena Rusijoje ir turi verslus kultūros srityje – esą jie į Lietuvą veža Rusijos muzikos atlikėjus ir kitus menininkus.
Antikorupcijos komisijai taip pat pavyko išsiaiškinti, kad dalį paskolos įmonė „Investenergostroi“ jam jau grąžino – nuo 2016 metų rugsėjo grąžino apie 30 tūkst. eurų.
Paklausta, ar R.Nigmetzianovas pažįsta politiką A.Skardžių, su kurio šeima turi verslą, advokatė atsakė: „Pono Artūro Skardžiaus nepažįsta ir nežinojo. Natūralu, kad dabar iš viešųjų informacijos šaltinių jam yra žinoma, kas yra ponas Artūras Skardžius“. Ar žino Snieguolę Skardžiuvienę? „Jis galėtų pasakyti: žinau ją kaip akcininkę, kelis kartus buvome susibėgę“, – sakė atstovė E.Ladauskienė.
Akcininkai sutiko skolintis iš „Gazprom“ banko
Advokatė aiškino, kad jos klientas dažnai keliauja į Rusiją, bet keturis kartus lankėsi ir Baltarusijoje. Vieną kartą – dėl banko paskolos. Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ valdomas bankas „Belgazprombank“ yra paskolinęs apie pusę milijono eurų Skardžių šeimos ir kitų akcininkų įmonei „Investenergostroi“.
Rusijos piliečio atstovė E.Ladauskienė aiškino, esą „Gazprom“ valdomą banką pasirinko įmonės direktorius baltarusis, o akcininkai – S.Skardžiuvienė, R.Nigmetzianovas, Romualdas Patalavičius ir Sergejus Belyj – turėjo pasirašyti sutikimą skolintis.
Rusijos piliečio atstovė E.Ladauskienė aiškino, esą „Gazprom“ valdomą banką pasirinko įmonės direktorius baltarusis, o akcininkai – S.Skardžiuvienė, R.Nigmetzianovas, Romualdas Patalavičius ir Sergejus Belyj – turėjo pasirašyti sutikimą skolintis.
„Direktorius tiesiog pasakė, kokia suma, kokios banko sąlygos siūlomos, nes pritarti ar nepritarti negalėjo, nes reikėjo vystyti projektą“, – kalbėjo advokatė.
Esą būtent šis bankas buvo pasirinktas dėl to, kad turi filialą Gardine, kur ir stovi „Investenergostroi“ saulės elektrinės.
15min paklausė, kokią tiksliai pinigų sumą „Gazprom“ bankas paskolino „Investenergostroi“, tačiau E.Ladauskienė atsisakė įvertinti.
Derėjosi ir su Artūru Skardžiumi
Taip pat Antikorupcijos komisijos posėdyje buvo apklaustas ir bendrovės „Daugų sala“ vadovas Virginijus Simanavičius. Jis pasakojo apie šios rusiško kapitalo įmonės santykį su Skardžių šeima.
Būtent ši įmonė iš S.Skardžiuvienės už solidžius pinigus nupirko bendrovę „Kornelita“ ir žadėjo jos valdose Daugų miestelyje įrengti modernią žolės riedulio bazę. Bet pažado netesėjo – buvusios „Kornelitos“ valdos Dauguose iki šiol niekuo neprimena nieko panašaus į šiuolaikinį sporto infrastruktūros objektą.
Komisijos vadovas Vitalijus Gailius liudininko V.Simanavičiaus klausė, kaip prasidėjo maskviečių investicijos Dauguose istorija. V.Simanavičius nurodė, kad poilsiavietę nupirkę maskviečiai – jo asmeniniai draugai.
„Buvo draugai atvažiavę į svečius, 2012 metų pavasarį“, – pradėjo V.Simanavičius.
Pasakojo, esą su šiais draugais jis Maskvoje mėgino plėtoti lietuviškos duonos kepimo verslą. Esą bičiulių viešnagės metu jis ir rusai nukeliavo į Daugus, kur ir susipažino su Jonu Jakučioniu – vienu iš Daugų poilsiavietės savininkų, po 15min žurnalistinio tyrimo atleisto žvalgybos pareigūno Tomo Jakučionio tėvu. Esą būtent taip maskviečiai susidomėjo šia investicija.
V.Simanavičius teigė, esą maskviečiams kaina „nebuvo didelė“, o derybose dėl poilsiavietės pardavimo dalyvavo ir Seimo narys A.Skardžius. Pastarasis anksčiau yra tvirtinęs, kad tame sandoryje su maskviečiais nedalyvavo.
„Buvo ir Artūras, Skardžiuvienė buvo. O šiaip su Jonu Jakučioniu daugiausiai bendravau“, – sakė V.Simanavičius.
Jis sakė, kad tuoj po sandorio prasidėjo „žurnalistų atakos“, o projektas taip ir „liko nežinomybėje“.
Tačiau V.Simanavičius tikina, kad pažadai Dauguose pastatyti modernią sporto ir poilsio bazę yra vykdomi – tik jų vykdymo kol kas nematyti. Poilsiavietės detalusis planas esą buvo rengiamas dvejus metus, vis dar rengiami ir naujų pastatų projektai.
Maskviečiai „Kornelitą“ perėmė su didele suma ne vienerius metus kauptų nuostolių. Tačiau dabar Daugų poilsiavietė esą yra pelninga.
„Pelningi metai buvo. Žmonių apie 10-15 tūkstančių praeina per vasarą“, – mintyse skaičiavo V.Simanavičius.
Seimo Antikorupcijos komisija iki lapkričio 10 dienos aiškinsis politiko A.Skardžiaus finansinius ryšius su energetika ir abejonių keliančius sandorius. Į kitą posėdį liudyti bus kviečiama ir Seimo nario A.Skardžiaus žmona Snieguolė.
