Duomenis apie slaptą asmenų bendradarbiavimą su Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis vertinančios komisijos vadovo nuomone, proceso pabaigą Seimas privalo paskelbti oficialiai, nes, „kol įstatymas galioja, veiksmas turi vykti“, rašo „Lietuvos žinios“.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Birutė Burauskaitė įsitikinusi, kad „pagal normalią įvykių eigą“ Seimas turėtų priimti dokumentą, pavyzdžiui, rezoliuciją, ir paskelbti, kad liustracijos procesas šalyje stabdomas ir komisija nustoja veikusi.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas neslėpė neturintis nuomonės, ką reikėtų daryti su liustracijos procesu: „Iš niekur jokių iniciatyvų šiais klausimais nesame sulaukę“.
Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su LSSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. Iki 1990-ųjų balandžio 11 dienos galėjo būti sunaikintos 36 237 agentų asmens ir darbo bylos, išvežtos 8 539 tokios bylos. Išlikusios operatyvinės įskaitos bylos tesudaro 0,62 proc. viso buvusio KGB archyvo.
2000 metais paskelbus savanoriško prisipažinimo apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis terminą, tai padarė 1 589 asmenys.
Liustracijos komisija per savo veiklą yra išnagrinėjusi daugiau kaip pusę tūkstančio bylų.
