Viskas prasidėjo dar 2016-aisiais. Pasak į 15min besikreipusio Georgijaus, tų metų pavasarį buvo tvarkomas daugiabučio, kuriame jis gyvena, stogas. Namą administruojantis UAB „Kauno centro būstas“ iš visų gyventojų, kaip ir priklauso, už remonto darbus surinko atitinkamą sumą pinigų. Neilgai trukus Kaune prasiautusi liūtis patikrino remonto darbų kokybę – pro Georgijaus buto lubas pradėjo sunktis vanduo.
„Kaip paaiškėjo, stogą blogai sutvarkė. Suliejo ne tik lubas, sienas, bet ir paveikslą. Po ilgų ginčų ir skundų „Kauno centro būstui“ rašymų žalos man niekas taip ir neatlygino. Todėl nusprendžiau apdrausti savo turtą ERGO draudimu, kad jei atsitiks vėl koks įvykis, susietas su oro sąlygomis, nors kas nors padengtų buto remonto išlaidas. Viskas klojosi gerai, kol šiemet, gegužės 17 dieną, vėl neėmė stipriai lyti. Priminsiu, būsto administratorius teigė, kad stogas – sutvarkytas“, – istoriją ėmė pasakoti kaunietis.
Georgijus vėl pastebėjo, kad šlampa jo buto lubos. Sugadintas po pirmosios liūties restauruotas paveikslas. Tačiau kaunietis jautėsi ramus. Juk apdraudė turtą nuo gamtos jėgų padarytos žalos.
„Pranešiau ERGO draudimui. Kitą dieną atvažiavo ekspertas, apžiūrėjo, nufotografavo liūties padarytus nuostolius ir pasakė, kad reikės laukti apie mėnesį. Po kurio laiko paskambinau draudimui, pasiteiravau, kokia išmoka bus išmokėta. Sulaukiau atsakymo, kad įvykis pripažintas nedraudiminiu dėl kažkokių taisyklių, kurias laisvai galima rasti internete. Nors besidrausdamas viską puikiai išdėsčiau – dėl ko ir ką noriu apdrausti.
Žmonės, nepasimaukite ant draudimo įmonių kabliuko. Išsiklausinėkite visko, išsiaiškinkite net ir pačius absurdiškiausius niuansus. Nelikite kvailio vietoje, kaip aš likau“, – perspėjo Georgijus.
Vyras nufotografavo stoge žiojėjančias skyles, tačiau „Kauno centro būstas“, anot jo, toliau įrodinėja, kad per šias vietas vanduo bėgti į butą neturi.
„Stogas senas. Gal trūko kokia čerpė ir per ją patenka vanduo. Būsto administratorius vis žada ir žada atsiųsti meistrus, kurie nustatys problemą, bet taip niekas ir nepasirodė“, – nusivylęs kalbėjo Georgijus.
Iškrito per mažai kritulių?
Šių metų birželio 14 dieną iš ERGO įmonės kaunietis gavo paaiškinimą, kodėl žala negali būti kompensuota draudimo sutarties pagrindu. Nurodyta, kad nedraudžiamųjų įvykių nuostoliais laikomi nuostoliai dėl vandens, sniego, purvo patekimo į apdraustų patalpų vidų per išorinius, atitvarinius pastato elementus, išskyrus, jei tai atsitiko dėl draudžiamojo įvykio.
Draudžiamuoju įvykiu laikoma ir liūtis, kuri apibūdinama kaip trumpalaikis stiprus lietus, kai per 6 valandas ar trumpesnį laiką iškrenta 25 mm ir daugiau kritulių.
Gyventojų turto draudimo taisyklėse nurodyta, kad draudžiamuoju įvykiu laikoma ir liūtis, kuri apibūdinama kaip trumpalaikis stiprus lietus, kai per 6 valandas ar trumpesnį laiką iškrenta 25 mm ir daugiau kritulių. Iš Lietuvos hidrometerologinės tarnybos ERGO tikina sužinoję, kad gegužės 17 dieną iškritusių kritulių kiekis neviršijo taisyklėse numatyto kiekio. Dėl to įvykis pripažintas nedraudžiamuoju.
15min taip pat kreipėsi į ERGO, kad ši pateiktų situacijos vertinimą. Sulaukta kiek kitokios nuostolių nekompensavimo priežasties įvardijimo.
„Klientas, informuodamas apie patirtą žalą, nurodė, kad po smarkaus lietaus per stogą prasiskverbė vanduo ir apgadino gyvenamojo būsto lubas bei sienas. Taip pat klientas nurodė, kad pastato stogas yra nesandarus, todėl praleidžia vandenį. Jei pastato konstrukcijos yra nesandarios ir dėl to tenka atlikti remonto darbus – draudimas nepadengia patirtos žalos.
Apgailestaujame dėl kliento patirtos žalos ir sudariusių nepatogumų. Dėl patirtų nuostolių patariame kreiptis į namo administratorių, kuris atsakingas už tinkamą pastato priežiūrą“, – nurodė Gytis Matiukas, „ERGO Lietuvoje“ Žalų administravimo departamento direktorius.
Pasak jo, draudimas yra apsauga, leidžianti gyventojams ar verslui kompensuoti patiriamus nuostolius. Vis tik pasitaiko ir nedraudžiamųjų įvykių, kurie nėra kompensuojami draudimo sąskaita. Nedraudžiamieji įvykiai yra pateikiami draudimo taisyklėse, todėl visuomet patariama klientams susipažinti su sąlygomis. Juolab kad kelios minutės gali padėti išvengti netikėtumų ir neplanuotų nuostolių ateityje.
Iš anksto susipažinus su draudimo sąlygomis ir įvertinus savo draudžiamo turto riziką, G.Matiuko teigimu, galima pasirūpinti didesne turto apsauga pasirenkant draudimą nuo svarbiausių rizikos faktorių. Visas žalas ekspertai, pasak jo, vertina vadovaujantis sutartiniais įsipareigojimais.
Stogo remontuoti nesutinka gyventojai
Tai, kad padėtis be išeities, 15min nurodė ir „Kauno centro būsto“ direktorė Jurgita Jurevičiūtė-Balčiūnaitienė. Anot jos, namo J.Gruodžio g. 15 stogui yra reikalingas kapitalinis remontas, tačiau namo bendraturčiai nepriima sprendimo šiuo klausimu.
„Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog namas yra kultūros paveldo zonoje, todėl norint atlikti stogo remontą, yra būtinas projektas ir namo savininkų pritarimas, derinimai su paveldo apsaugos institucija“, – paaiškino ji.
Ir 2016 metais, ir dabar – 2018-aisiais, J.Jurevičiūtės-Balčiūnaitienės teigimu, namo J.Gruodžio g. 15 stogui buvo atlikti tik stogo protėkių vietų lokalizacijos darbai, kurie buvo avariniai, jiems namo bendraturčių pritarimas nebuvo reikalingas.
„Esant gamtos stichijoms – gausioms liūtims, dideliam kritulių kiekiui, stogo danga dėl susidėvėjimo tampa pralaidi, tačiau be geranoriško namo daugumos bendraturčių pritarimo, namo administratorius imtis veiksmų namo stogo kapitaliniams remonto darbams vykdyti, negali. Esant avarinei būklei, namo administratorius vykdo būtinuosius darbus – likviduoja avarinę situaciją“, – patikino „Kauno centro būsto“ direktorė.
Į klausimus, kiek J.Gruodžio g. 15 namo gyventojai jau yra sumokėję už stogo tvarkymą ir kiek šiuo metu yra surinkta į būsto tvarkymui skirtą kaupiamąją sąskaitą ir ar iš viso ji egzistuoja, bendrovės atstovė neatsakė.
